Seni diskai kenkia sveikatai
„Optiniai diskai yra pigūs ir lengvai prieinami, - sakė Nacionalinio Taivano universiteto fizikas ir vyriausiasis tyrėjas Din Ping Tsai. – Per metus yra pagaminama apie 20 milijardų tokių diskų. Taigi panaudojant senus diskus vandens valymui, kartu galėtume sumažinti ir išmetamų diskų taršos problemą.“
Kiekvieną mėnesį apie 45 tonos kompaktinių diskų išeina iš rikiuotės, o šimtai tonų nukeliauja į sąvartynus. Irdamas kompaktinis diskas išskiria bisfenolį A (BPA), nuodingą cheminę medžiagą, kuri gali sukelti vėžį, smegenų pažeidimus ir kitus negalavimus.
Ant disko paviršiaus auginamas cinko oksidas
Užterštas vanduo diską padengia plona plėvele, o tai paspartina teršalų irimo procesą. Vandens valymo prietaiso viduje apšvitintas UV spinduliais cinko oksidas veikia kaip foto-katalizatorius ir skaido nuotekose esančius organinius teršalus.
Efektyvus ir greitas vandens valymo metodas
Bandymų metu tyrėjai nustatė, jog po 60 minučių apie 95 proc. vandenyje buvusių teršalų jau buvo suirę. Mokslininkų teigimu, jų prietaisas gali apdoroti apie 150 ml nuotekų vandens per minutę. Mokslininkai teigė, jog prietaisas galėtų būti naudojamas prireikus išvalyti nedidelį kiekį žemės ūkio teršalais ar buitinėmis ir miesto nuotekomis užteršto vandens.
Pasak D. P. Tsai, besisukančio disko reaktorius yra nedidelis, suvartoja nedaug energijos ir efektyviau apdoroja užterštą vandenį nei kiti foto-katalizės principu veikiantys valymo įrenginiai. Komanda nori dar padidinti reaktoriaus efektyvumą ir diskus sluoksniuojant paspartinti valymo procesą.
60 proc. žmonių negertų išvalyto nuotekų vandens
Pasaulyje apie 884 milijonus žmonių neturi švaraus geriamo vandens, o dažniausia ligų ir mirties priežastis yra diarėja arba stiprus viduriavimas. Dėl 88 proc. šių atvejų kalti yra sanitarinių įrenginių trūkumas ir užteršto vandens vartojimas.
Akivaizdu, jog sprendimai, leidžiantys pigiai ir paprastai nuotekas paversti į geriamą vandenį, yra labai reikalingi. Kai kuriose pasaulio dalyse išvalyto nuotekų vandens vartojimas yra įprastas dalykas - tokia praktika jau užsiimama kai kuriuose JAV miestuose, Izraelyje, Singapūre ir kitur. Tačiau daugumoje pasaulio šalių į tai dar vis žiūrima neigiamai.
2011 metais Kalifornijos universiteto Santa Cruze mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog 60 proc. apklaustųjų atsisakytų gerti vandenį turėjusį bet kokį kontaktą su nuotekomis.
„Visi mes gyvename nuo kažkieno pasroviui, - svarstė tokį rezultatą viena iš tyrimą atlikusių mokslininkų, psichologė Carol Nemeroff. – Netgi į tyrą ir gaivų šaltinio vandenį tuštinasi paukščiai ir žuvys. Absoliučiai švaraus vandens nėra.“
Vanduo „perdirbamas“ atmosferoje
Kartais žmones galima tiesiog pergudrauti. Kalifornijos Orindžo apygardoje išvalytas nuotekų vanduo yra pirmiausiai pumpuojamas į požeminius rezervuarus, o iš ten patiekiamas gyventojams. Šis žingsnis yra visiškai nereikalingas ir yra atliekamas tik todėl, jog vartotojams yra maloniau vandenį gauti iš žemės, o ne iš „tualeto“.
Taip pat nereikėtų pamiršti, jog visas vanduo yra vienaip ar kitaip perdirbtas ir pervalytas. Vandens kiekis Žemės atmosferoje yra pastovus, kinta tik vandens būsena (skystis, garai ar ledas; lietus, gėlas ar jūros vanduo).
Taivano mokslininkų komandos darbas yra pagirtinas: išplėtojus jų išradimą sumažės išmetamų kompaktinių diskų neigiamas ekologinis poveikis. Tačiau prietaisą pritaikant jų laukia didesnė problema – kaip įtikinti pasaulio gyventojus, jog išvalytas nuotekų vanduo yra saugus ir tinkamas naudoti.