Tačiau daugelis žmonių ne tik, kad nežiūrėdavo kur stato koją, tačiau prieidavo, išsitraukdavo telefoną ir imdavo paliegusį paukštelį fotografuoti. O šis – mažas, sparnai nudriskę, straksi ant vienos kojos, mat ant kitos nepastovi ir krenta... Sugėdinus, kad užuot fotografavus „pozuojantį“ paukštį, galėtumėte jam padėti, daugelis pasiūlymą palydėdavo pašaipa arba tiesiog nekreipdavo dėmesio. Atsirado vos keli, kurie svarstė, kaip padėti paukščiui.
GRYNAS.lt pataria, kaip elgtis tokiu atveju.
Ėmėmės žvirblio gelbėjimo operacijos. Apstojome iš visų pusių paukštį, kad niekas jo nesumindžiotų, paskambinome Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojams.
Ši tarnyba, nors ir atsakinga už gamtoje pasiklydusius gyvūnus, negali atvykti pagelbėti kiekvienam paukščio jaunikliui iškritus iš lizdo. Todėl pravartu žinoti bent kelis veiksmus, kuriuos galite padaryti patys.
Laikino lizdo meistravimas
Šiuo atveju GGA atstovė paklausė, ar matome kokių nors sužalojimų. Apžiūrėję, telefonu papasakojome, kad tokių nepastebėjome, tad specialistė patarė iš indelio (mineralinio, dėžutės ir t.t.) padaryti paukšteliui laikiną prieglobstį „lizdelį“ – pradurti skylutes dugne, kad pradėjus lyti, paukštis neprigertų. Taip pat į laikiną ir improvizuotai sukurtą „lizdą“ reikėjo primesti žolių, lapų, samanų. Aplinkui daug žolių nebuvo, o lapai didžiuliai, tad žolių bėgau iki Vinco Kudirkos aikštės.
Sukonstravus „lizdą“, reikėjo į jį, kuo mažiau išgąsdinant, įdėti sužeistą paukštelį. Iš streso paukštelis pradėjo straksėti ir čiauškėti, o jo mama kaip koks naikintuvas skraidė mums virš galvų, skleisdama įvairius garsus ir bandydama sužeisti.
Sakoma, kad žmonių kvapas atbaido paukščius toliau rūpintis savo jaunikliais, tačiau ornitologai teigia, kad dauguma paukščių neturi gerai išvystytos uoslės ir dėl to nepaliks savo jauniklių likimo valiai.
Paukštelį pagavome, užmetę lengvą šaliką. Nesakome, kad toks sprendimas geresnis nei imant paukštelį plikomis rankomis, tačiau tai suminkštino paukštelio „paėmimą“ į rankas.
Galiausiai reikėjo įkelti paukštelį į medį. Tam, kad paukštelis baimindamasis nenutartų iš indelio iššokti, keldami „lizdą“ į medį, lengvai jį pridengėme ranka. Pasirinkome artimiausią medį, aplink kurį nuolat skraidė žvirblio mama. Teko ilgokai pavargti, kol radome tinkamą vietą, kurioje indelis laikytųsi ir nekristų vos tik papūtus stipresniam vėjui.
Reikia ar nereikia pagalbos?
Atsitraukėme kiek toliau, kad neblaškytume ir taip išsigandusių paukščių. Žvirblio mama dar ilgai blaškėsi aplinkui, ieškodama savo jauniklio, tačiau galiausiai nutūpė ant medžio šakos.
Apsilankius po kelių dienų, indelis buvo dar toje pačioje vietoje, tačiau paukštelio jame nebuvo, aplinkui skraidžiojo žvirbliai, peštynių įrodymų taip pat nepastebėjome, tikimės, kad bent šiek tiek prisidėjome prie paukštelio išgelbėjimo ir apsaugos.
Gamtinininkai atkreipė dėmesį, kad pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje žvirblių ir kitų paukščių jauniklių „iškritimai“ yra dažni, mat tuo metu vyksta perėjimo sezonas, mažyliai mokosi skraidyti, todėl to nereikėtų sureikšminti. Tačiau ir ignoruoti nederėtų - esant galimybėms reikėtų šiems padėti.
Dar kelios taisyklės, kurios pravers, jeigu radote pasimetusį ar sužeistą paukštį:
1. Jei jūsų surastas paukščiukas yra be akivaizdžių sužeidimo požymių, apsiplunksnavęs, savarankiškai juda (nesvarbu, kad nematote jo skrendant), tuomet palikite jį ten kur suradote, paukščio tėvai tikrai nepaliko savojo mažylio likimo valiai.
2. Jeigu surastas paukščiukas dar plikas ir savaraniškai mažai juda, apsidairykite ir ieškokite jo lizdo. Radę jį, įkelkite paukštį. Svarbu, kad lizde būtų tokie pat paukščiukai, kaip ir tas, kurį radote. Jei lizdas suardytas ar iškritęs, įkelkite atgal arba įrenkite kuo panašesnį į buvusį.
3. Jei paukštis yra akivaizdžiai sužeistas, išgyventi gamtoje jam šansų praktiškai nėra. Tokiu atveju reikėtų paimti paukštį ir kreiptis į specialistus – veterinarus ar gyvūnų globėjų asociaciją.
Norėdami gauti daugiau informacijos arba pranešti apie minėtus atvejus, kreipkitės į Gyvūnų globėjų asociaciją (mob. tel. 868644828).