Retuose namuose, biure neišvysi augančių gėlių ar kitų dekoratyvinių augalų. Tačiau nors ir augantys viduje, šie augalai dažnai tampa kenkėjų ir kitų parazitų taikiniu. Augalų lapai gelsta, vysta, neretai augalai suserga šaknų puviniu ir kitomis ligomis, nyksta, teigia „Nutritechsystem Baltic“ agronomė-konsultantė Elena Survilienė.

Gyvenamose patalpose, kuriose būna žmonės, o ypač vaikai, augalus nesaugu purkšti pesticidais, todėl vietoje jų naudojamos natūralios kilmės biologinės priemonės.

Šios medžiagos gaunamos iš kitų augalų – jūros dumblių, indiško nimbamedžio, karčiojo musmedžio, cinamono, mimozos, citrusinių augalų. Jie yra tarsi vaistažolės augalams, padedančios apsisaugoti nuo ligų.

Tikras iššūkis kambariniams augalams – prasidedantis šildymo sezonas. Dažnai tenka matyti vazonuose augančius augalus su pageltusiais ar parudavusiais lapais, perlaistytus.

Gėlininkai gerai žino, kad augalus kas kart reikia apipurkšti vandeniu. Pakanka įmaišyti vieno ar kito natūralaus biologinės kilmės produkto ir augalai augs sveiki ir gražūs – augalų lapai žvilgės, nebus dėmėti, neruduos jų kraštai. Beje, patartina naudojamus preparatus vis keisti.

Būtina pažymėti, kad šie produktai nėra augalų apsaugos priemonės, todėl juos reikia naudoti profilaktiškai, nelaukiant iki kol apniks kenkėjai, nes jie skirti stiprinti augalų gynybines funkcijas. Sergančiam, kenkėjų apipultam augalui jie vargu ar padės. Be abejo, jei tai tik pati ligos ar kenkėjo plitimo pradžia, derinant su kitomis priemonėmis, šie preparatai bus taip pat efektyvūs.

GRYNAS.lt siūlo pasitikrinti savo žinias apie kambarinius augalus viktorinoje „Ar pažįstate kambarinius augalus?“

Bendri patarimai

Žemus kambarinius augalus statykite arčiausiai lango stiklo, o už jų – aukštesnius. Tada didelėms ir mažoms gėlėms vienodai teks oro ir šviesos. Jeigu bute centrinis šildymas, gėles laikykite toliau nuo radiatoriaus. Gėlių nestatykite prie atviro lango arba skersvėjyje. Taip pat saugokite jas nuo tiesioginių saulės spindulių.

Jaunus augalus persodinkite kiekvieną pavasarį – balandžio ar gegužės mėnesį; jeigu jie gerai auga – kartą per 2–3 metus. Sodindami į vazoną daigą arba auginį, žemę kiek suspauskite, ypač vazono kraštuose. Pasodintą augalą gausiai palaistykite ir, kol įsišaknys, laikykite kiek užtamsintoje vietoje.

Reikia prisiminti, kad drėgmės perteklius augalams kenkia labiau negu sausumas. Gėlių nelaistykite daugiau negu joms reikia. Pabeldus į vazoną galima nustatyti, ar reikia laistyti. Jei žemė sausa, vazonas skambės skardžiai, jei drėgna – garsas bus duslus.

Kitas būdas sužinoti, kiek lieti augalus – naudojant ploną lazdelę: ją reikia susmeigti į žemę prie vazono sienelės iki pat dugno ir atsargiai, pamažu sukant ištraukti. Jei lazdelė visa aplipusi drėgna žeme, augalo laistyti nereikia. Jeigu viršutinė jos dalis sausa, o apatinė nešvari – pakanka palaistyti negausiai, o jeigu visa lazdelė sausa, palaistyti reikės daugiau. Laistymui naudokite kambario temperatūros vandenį, kurio iš anksto pripilkite į indą ir palaikykite, kad išgaruotų vandentiekio vandenyje esantis chloras.

GRYNAS.lt primena apie artėjančią augalų parodą Vilniuje „Augalų labirintai“. Organizatoriai garantuoja, kad joje pamatysite tai, ko tikrai nėra parduotuvėse.