Rugpjūčio 4 dieną DELFI publikavo „Ūkininko patarėjo“ straipsnį apie turguje prie Vilniaus „Akropolio“ prekiaujančius pseodoūkininkus. Straipsnio autorė užsiminė, jog šių prekeivių niekas nekontroliuoja, jame neapsilanko jokie tikrintojai. Tokia publikacija papiktino šiame turguje jau trečius metus prekiaujantį ūkininką Vytautą, o GRYNAS.lt žurnalistus paskatino pasidomėti, kokias procedūras turi atlikti ūkininkas, kad jam būtų leista prekiauti mobiliuose ūkininkų turgeliuose turgeliuose.

Vieną šeštadienį ūkininkas Vytautas pakvietė pasivaikščioti po mobilų „Akropolio“ ūkininkų turgų. Iš tiesų teko matyti įtrūkusių pomidorų, ar gerokai peraugusių agurkų. Tačiau tai – tik išvaizdos „testas“. Galbūt gražiau atrodančios daržovės gausiai patręštos agrochemija? Kaip paprastam turgaus pirkėjui susigaudyti, tarp tikrų ūkininkų ir perpardavinėtojų, nuspėti, kuris siūlo sveikesnį, kokybiškesnį, natūraliau užaugintą produktą?

Turgaus administratoriai vyksta į ūkius

„Gal ir reikėtų tos kontrolės labiau. Jei jau prisistatome šūkiu „Lietuviško ūkio kokybė“, ta kokybė ir turėtų būti. Žinoma, turgelyje yra perpardavinėtojų, bet ne tiek jau daug. Kai kurie įsikuria išvažiavus turgų administruojantiems atstovams, išvis neturėdami leidimo prekiauti. Tačiau iš minėto straipsnio susidarė įspūdis, kad ūkininkai – kažkokie aferistai, besistengiantys bet kokiu būdu iškišt savo prekę ir dar nuodyti miesto gyventojus. Taip nėra. Pats per trejus metus susidraugavau su aplink prekiaujančiais, lankiausi ne vieno iš jų ūkiuose. Manau, kad ūkininkų produkcija – tikrai kokybiškesnė už parduodamą prekybos centruose. Norinčius kviečiu atvykti ir į savo ūkį, pasižiūrėti į tas vištas ir dar kiaušinius padėti surinkti,“, - dėstė kiaušiniais prekiaujantis ūkininkas.

Žemės ūkio kooperatyvui „Lietuviško ūkio kokybė“, kurio nariai savaitės metu prekiauja įvairiose didžiųjų miestų vietose, vadovauja Mindaugas Maciulevičius. Šiuo metu mobilūs turgeliai tam tikromis dienomis veikia 25-iose Vilniaus ir 14-oje Kauno vietų.

„Leidimą prekiauti duoda M. Maciulevičius. Reika turėti įregistravus ūkį, deklaruoti, ką ir kaip ten augini, - pasakojo leidimo prekiauti taisykles Vytautas. - Jie dar vėliau atvažiuoja, apžiūri tavo ūkį. Paklausinėja, kokiomis trąšomis tręšiama. Žinoma, turgelio atstovai vėliau nestovi šalia. Tačiau pirkėjai, atsirenka. Jei žmonės perka mano vištų kiaušinius, sugrįžta ir sako, kad skanūs, vadinasi, jie įvertina skirtumą nuo paukštynų kiaušinių. Pats auginuosi grūdus vištoms ir žolę. Vištos laksto laisvos, palaidos ir dar gaidį turi. Ir net ne vieną.“

Neaugini pats? Ačiū, viso gero

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius teigė, jog neseniai kooperatyvo atstovai perėmė turgelio kontrolę į savo rankas iš „Akropolio“ darbuotojų. Dabar ūkininkai turi sumokėti 15 litų už galimybę prekiauti, tačiau ši suma skiriama atidesnei kontrolei, dokumentacijai, įvairiems vienos rūšies ūkininkų (bitininkų, obuolių augintojų) renginiams organizuoti. „Akropolis“ vis dar suteikia ūkininkams galimybę prekiauti nemokamai, tačiau mokestį kaip savotišką kokybės garantą įsivedė pats kooperatyvas.

„Trūko bendruomeniškumo, - teigia M. Maciulevičius. - Mes skatiname ūkininkus būti aktyvius ir apsižiūrėti aplink, kas kuo prekiauja. Buvo vienas kitas atvažiavęs prekiauti tik su ūkininko pažymėjimu, pats neužauginęs tos produkcijos. Tokių tiesiog paprašome daugiau nevažiuoti. Vis dėlto absoliuti dauguma buvo ir liko tikrieji ūkininkai ir mes jais didžiuojamės. Jei kažkas nusprendžia turgelį skambiai pavadinti „daržovių Gariūnais“ - taip tikrai nėra.“

Žemės ūkio kooperatyvo direktorius teigė, jog jo užduotis – užtikrinti produkcijos kokybę. To nori ir ūkininkai. Todėl po to, kai ūkininkas pasirašo sutartį dėl galimybės prekiauti turgelyje, kooperatyvo nariai su vadovais važiuoja apžiūrėti jo ūkio.

„Mes nesam inspektoriai, tačiau esame bendruomenė. Ūkininkai turi patirties ir žino, kaip turėtų tos daržovės atrodyti. Yra buvę kuriozų, kai ūkininkas augina ne tas veisles, kurias pardavinėja. Tada tiesiog sakome: „Ačiū, viso gero.“ Nes mūsų tikslas yra skatinti auginimą. Ir turi būti pardavinėjama produkcija, užaugusi Tavo ūkyje. Ne iš kaimyno, ar kur kitur. Mūsų turguje gali prekiauti – ūkininkai, auginantys arba perdirbantys savo produkciją, tautinio paveldo, išskirtinės kokybės ar ekologiškos produkcijos sertifikatus turintys asmenys. Tai gali būti ir įmonės, jei jos turi kurį nors iš tų sertifikatų. Taisyklės – tokios pat, kaip Žemės ūkio ministerijos apraše dėl prekybos viešoje vietoje. Ūkininkai pateikia savo pažymėjimą ir pasėlių deklaraciją. Mažesni dar gali atnešti kokią seniūno pažymą. Tik tada jie gali pradėti prekiauti. Ilgainiui ūkininkai virsta bendruomene, nes visi vienas pas kitą ūkyje yra buvę, apžiūrėję, kas ką augina,“ - apie prekybos turgelyje taisykles pasakojo M. Maciulevičius.

Norite kokybės? Susidraugaukite su ūkininku

Vis dėlto, siekiant apsisaugoti nuo perpardavinėtojų kooperatyvo vadovas ragina pirkėjus atidžiai apžiūrėti ant prekystalių išdėliotą produkciją.

Ūkininkų turgelis
„Jei pomidorai visi vienodo dydžio, vienodo įraudžio, vienodos spalvos, tai dažniausiai pasitaiko, kad jie ne iš savo ūkio atvežti, ne paties užauginti. Ypač jei yra tik didesni, o šalia nematyti mažesnių. Vadinasi, atrinkti tam tikros vienos klasės. Bet jei vienas kreivesnis, kitas mažesnis, trečias – didesnis, su šiek tiek žemių – aišku, kad ūkininko produkcija. Absoliuti dauguma pirkėjų kalbėdami su tuo ūkininku gali nuspėti, ar tai sąžiningas žmogus, ar ne. Ekologiškai produkcijai turi būti išduotas „Ekoagros“ sertifikatas, kuriame išvardyta, kuri konkrečiai produkcija yra ekologiška. Negalima skelbti, kad prekiauji ekologiška produkcija, kol neturi šio sertifikato. Jei dažnai perkate pas ūkininką, išsiaiškinate, kur jo ūkis – važiuodami pro šalį užsukite ir apžiūrėkite. Ryšys tarp pirkėjo ir ūkininko – pats geriausias kokybės garantas. Dauguma ūkininkų prie Vilniaus „Akropolio“ ir prekiauja tuos trejus metus – pirkėjai turbūt jau žino ne tik jų vardus, bet ir šeimos istoriją“, - patarimus dalijo M. Maciulevičius.

Svarbu - kokybė, o dėl kainų ūkininkai aiškinasi patys

 Tiesa pasitaiko, kad ūkininkai pasipyksta konkuruodami tarpusavyje, tačiau konfliktas greitai išsprendžiamas apžiūrėjus ir patikrinus kiekvieno iš jų ūkį.

„Turintys didžiausius šiltnamius daržovių piko metu gali labiau nuleisti kainą. Tada tie, su mažesniais šiltnamiais užpyksta dėl „mušamos“ kainos. Tačiau tokiais atvejais nesikišame – konkurencija dėl kainos turi būti, tada produkcija bus labiau įperkama pirkėjams. Mums svarbu užtikrinti, kad ir pas vienus, ir pas kitus būtų lietuviška jų užauginta produkcija. Kai atsiranda naujas ar kam nors įtartinas prekiautojas – sėdam visi ir nuvažiuojam pas jį. Ir pasidaro aišku visiems. Tai nėra kažkoks skundimas, nes visų bendruomenės narių garbės reikalas išlaikyti tokią kokybę, kokią deklaruojam“, - kalbėjo M. Maciulevičius. Jis pridūrė, jog uogautojams bei grybautojams turguje galioja panašios taisyklės – jie turi nurodyti, kur rinko atvežtas uogas ar grybus, turgaus administratoriai jas atidžiai apžiūri. Tiesa miško gėrybių prekiautojams greičiausiai neteks mokėti mokesčio už prekybos vietą.

Smagu atrasti kokybišką produktą ir nebeklaidžioti po turgų įtariu žvilgsniu nužvelgiant kiekvieną prekeivį. Tačiau, deja, nitratų indikatorių liežuviuose neturime. Ar nuo jų gali apsaugoti įvairūs sertifikatai ir dokumentai, prilipdyti prie kai kurių prekystalių?

„Dabar prikurta tiek visokių taisyklių ir dokumentų! Yra ūkininkai, yra ekologiški ūkininkai, yra daržovių augintojai. Šie neturi tiek žemės, kad taptų ūkininkais, todėl tiesiog augina ir parduoda daržoves, - turguje prekiaujančius ūkininkus suskirstė prekybininkas Vytautas. -  Automatiškai visi turi kažkokius „popieriukus“. Manau, čia jau valstybinių institucijų idėja, nes kuo daugiau „popieriukų“ - tuo daugiau pinigų reikia už juos sumokėti. Tačiau ir prisirinkti jų gali kiek nori. O iš tiesų negaliu atsakyti, kuriuo iš jų galima labiau pasitikėti – paprastu ūkininku ar daržovių pardavėju. Čia jau pirkėjas turi nusipirkti, įvertinti ir apsispręsti“.

Tikrinimai - kas pusmetį arba po skundo

Kadangi nitratai neturi nė kvapo, nė skonio, itin jais susirūpinusiems pirkėjams tektų nebent tempti savo pirkinį į laboratoriją. Ūkininkas Vytautas apgailestavo, jog Lietuvoje, priešingai nei, pavyzdžiui, Baltarusijoje, nėra parduodami paprasti nitratų testai.

„Kalbėkim tiesiai šviesiai: ūkininkai yra suinteresuoti derliaus gausa. Beveik visos šiandien parduodamos sėklos yra kažkiek modifikuotos, sukurtos. Automatiškai jos reikalauja tam tikros agrochemijos. Nori – gali tręšti mėšlu, bet jei per daug juo patręši, nitratų kiekis irgi bus per didelis. Buvau parsivežęs nitratų testų iš Baltarusijos. Ten tokie lapukai, paėmei, nutrynei apsauginę plėvelę nuo viršaus, užlašinai pora lašų sutrinto agurko – jei mėlynuoja – nitratų per daug. Jei tokia visai šviesiai melsva spalva – nitratų kiekis neviršija normos“, - pasakojo apie paprastą tikrinimo procedūrą ūkininkas. Lietuvoje tokie testai paprastiems vartotojams neprieinami.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ūkininko Vyto teigimu, ūkininkų produkciją tikrina retai. Dažniau tikrinama mėsa, žuvis, pieno produktai. Daržovės - rečiau.

M. Maciulevičiaus teigimu, tarnybos negali kas savaitę atsiųsti savo inspektoriaus produkcijai tikrinti. Todėl vykdomi planiniai patikrinimai kas ketvirtį ar pusmetį, inspektoriai taip pat gali atvykti ir gavę gyventojų skundą. Kooperatyvo direktoriaus nuomone, VMVT mobiliems ūkininkų turgeliams skiria tiek pat dėmesio, kiek ir visiems kitiems. Be to, pastaruoju metu suaktyvėję viešosios tvarkos pareigūnai turi teisę patikrinti visus ūkininkų dokumentus, netgi medicinines knygeles.

Senais gerais laikais nitratų testai buvo kasdienybė

„Žinot, sovietų laikais būdavo, kad kiekvieną rytą neši tą savo daržovę patikrinti, - senąsias turgaus taisykles prisiminė ūkininkas Vytautas. - Juk nitratų patikra – tai vienos minutės darbas. Sutrina, pavyzdžiui, kokį agurką, kopūstą, morką - ir iš karto pasako, kiek nitratų. Ir be to po patikrinimo gauto lapeliuko – negali prekiaut. Dabar turguose panaikino tokį tikrinimą. Nitratai šiandien – kiekvieno ūkininko sąžinės reikalas. Be to, jei norėtum padaryti tokį patikrinimą laboratorijoje – kainuoja jau nebe kapeikas, o šimtus litų.“

Ūkininkams neapsimoka atlikti tokių tyrimų jau vien dėl to, kad nitratų kiekis daržovėse labai greitai gali kisti. Vos patręšus nitratų norma daržovėse šokteli, vėliau – vėl atslūgsta.
Vienintelė paguoda, kad smulkūs ūkininkai retai švaisto savo iš daržovių gautą uždarbį gana brangioms trąšoms ir pesticidams.

Turgelyje kiaušiniais prekiaujantis ūkininkas teigė, jog čia pristatoma produkcija tikrai kokybiškesnė už prekybos centrų.

„Į didžiuosius prekybos centrus produkcija patenka iš didelių ūkių, didelių šiltnamių, didelių kombinatų. Ten daržovės net žemės „nemato“. Jos auga ant tam tikros dangos ir gauna tik subalansuotą vandens tirpalą su reikalingomis medžiagomis. Tas tirpalas kiekvienam augalui lašinamas tam tikromis dozėmis. Vien jau dėl to smulkių ūkininkų užauginta produkcija yra geresnė, švaresnė, kokybiškesnė“, - pasakojo Vytautas.

GRYNAS.lt primena apie šiuo metu vykstantį fotokonkursą. Siųskite savo derliaus nuotraukasir laimėkite puikius prizus.