Keisčiausi restoranų meniu: kai kam gali pasidaryti bloga

Ar esate kada ragavę jaučio penio? O bebrienos troškinio? Arklienos tartaro? O galbūt esate savo gomurį palepinę veršio žandu arba pieninio ėriuko koja? Jei ne – esate gana senamadiškų pažiūrų žmogus, nes visų šitų gėrybių galima paragauti prabangiuose sostinės restoranuose. Ar lietuviai noriai leidžiasi į gurmaniško maisto degustacijas? O galbūt iš tiesų kada nors ateis toks metas, kuomet valgyti tik kiaulieną, vištieną ar jautieną taps nuobodu?

Nuo bebro iki elnio ir arklio

Stiklių gatvėje įsikūrusiame žvėrienos patiekalais garsėjančiame restorane „Lokys“ siūlomi ne tik patiekalai iš elnienos bei stirnienos, bet ir bebrienos. Taip pat galima paragauti putpelės, patiekiamos su kriauše bei bruknių ir vyno padažu.

Tačiau tokie valgiaraščio pasiūlymai nėra patys netikėčiausi. Štai Pilies gatvėje esančiame prabangiame prancūziškame restorane „Marche de Provence“ galima paragauti triušio drebučiuose pagal Gerardo Depardieu receptą. Triušis siūlomas su morkų bei vanilės padažu. Kaip užkandį galima užsisakyti ir arklienos tartarą, patiekiamą su kinva kruopomis arba galima rinktis vynuogines sraiges cukriniame kaule. Tarp karštų patiekalų pasirinkimo – nuo arklienos filė iki veršio žando bei pieninio veršelio kojos.

Lietuviško buliaus didkepsnį galima paragauti Rotušės aikštėje veikiančiame restorane „Žuvinė“. Buliaus didkepsnis yra patiekiamas su brendžio bei žaliųjų pipirų padažu.

Didesnė egzotika – sveikas, žalias maistas

Anot Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų asociacijos (LARTA) vadovo Artūro Nečejausko, lietuvio gomuriui gali būti neįprasta įvairių pasaulio šalių virtuvė, kurios atstovų sostinėje turime tikrai nemažai. O paklaustas, ar lietuviai drąsūs žmonės, noriai ryžtasi ragauti kažką naujo ir netikėto, buvo atviras - lietuviai drąsiai renkasi tai, už ką mažiausiai moka.

„Dar viena problema - moralės ir etikos stoka: jei arklieną gamintojas nuperka iš varžytinių ir pigiai patiekia restoranams kaip delikatesą - lietuviai su džiaugsmu ragaus. Ribos yra ne moralinės, o finansinės, deja. Manau, didesnė ir įdomesnė egzotika yra nekepta lazanija, nekeptas tortas ir pan., t. y. žalias „raw maistas“, veganiškas maistas, natūralūs kokybiški kaimiški (tikrai iš kaimo) produktai restorane, sveiki vaikų meniu patiekalai. Tai yra tikra egzotika ir lietuviškam vartotojo gomuriui dažnai nepažįstama ir neįprasta“, - savo nuomonę trumpai išdėstė A. Nečejauskas.

Europoje vis labiau plinta tendencija įsigijus galviją jį panaudoti nuo kanopos iki nosies, tačiau dauguma restoranų savininkų pripažįsta, kad tai gana sudėtinga padaryti. Su tuo sutikti nenori LARTA vadovas. Jo teigimu, tai labiau ne galimybių, o noro klausimas.

„Restoranams (ne visiems, bet didumai) nepatogu būti kūrybiškiems ir netradiciniams, o lietuviai konservatyvūs iš prigimties, todėl ši koncepcija „stumiama“ jau trejus metus, o rezultatai vos vos skverbiasi“, - teigė A. Nečejauskas.

Pastebi, kad populiarėja siauri meniu

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina mananti, kad arklienos bei žvėrienos patiekalai šiuo metu ateina į madą.

„To vėliavnešiai, sakyčiau, yra „Gurmanų gildija“, kurie daro daug įdomių specializuotų vakarų. Buvo ir arklienos vakaras, kurio metu augintojai ir tiekėjai darė pristatymą, išaiškino skirtumus, kuo arkliena geresnė nei jautiena. Pavyzdžiui, arkliena suvirškinama per tris valandas, ji yra labai sveika ir turi daug vitaminų“, - teigė E. Šiškauskienė.

Anot jos, daug žvėrienos patiekalų siūlo „Saint Hubert“, „Medžiotojų užeiga“, kurie nuolat bendrauja su tiekėjais ir gauna elnių, šernų. „Gurmaniškuose vakaruose buvo pristatytos ir austrės - ir keptos, ir virtos, ir netgi desertas buvo su austre karčiame šokolade. Visa tai vyksta kartu su edukacija. Dabar yra nauja restoranų tendencija („Times“, „Dine“, „Town“) turėti mažus, siaurus meniu. Esu kalbėjusi su „Druskos namų“ savininku, jis pasakojo, kad perka dalį kažkokio gyvulio ir panaudoja visas jo dalis – žandą, papilvę, skrandį, kepenėles ir t.t. Iš to padaro įdomių patiekalų be atliekų. Per gastronomijos savaitę tuose pačiuose „Druskos namuose“ ragavome kengūrienos“, - pasakojo LVRA prezidentė.

Vištiena ir kiauliena niekur nepradings

Žmonės, kurie domisi maistu, tikrai drąsiai ragauja naujoves, nori neįprastų skonių, tačiau tai nereiškia, kad ateityje valgysime vien arklieną ar žvėrieną, kuri iš mūsų raciono išstums kiaulieną ar vištieną. Bent jau taip mano E. Šiškauskienė.

„Mados, kaip rūbų - sukasi ratu. Pažiūrėkite į mūsų mielus burokėlius, kuriuos mes nuo vaikystės valgėm ir kurie atrodė ubago maistas, o dabar pasaulis staiga surado burokėlį! Visi ir pjausto, ir kepa orkaitėje – ir žalią valgo, ir ne žalią, tai tikrai fantastiška daržovė. Kai pasiklausai, ką sako žinovai, atrodo, kad Lietuvoje kiauliena yra geriausia mėsa, iš to, ką mes auginame. Jautienos nelabai turime, nes ne mėsiniai, o daugiau pieniniai mūsų galvijai. Jaunas paršiukas, sakyčiau, yra puiki mėsa. 

Vištiena visada tinka dietiniams dalykams – maltinukams ir t.t., tik norėtųsi, kad sugrįžtų naminės vištos, nes kai jas išsiverdi ir pasidarai sultinio, tikrai yra didelis skirtumas. Į rinką ateina ir kalakutiena – ji yra neutrali, visada gali ir kotletuką ir kepsniuką pasidaryt, tinka ir vyresniems, ir vaikams. Tikrai nemanau, kad šią mėsą užgoš strutiena ar kengūriena, tai vis tiek yra labiau pasiragavimas“, - kalbėjo LVRA prezidentė. Ji teigė besilaikanti pozicijos, kad Lietuvoje turėtume valgyti tai, ką turime vietinio, kas auga ant mūsų žemės.

Keisčiau nebūna: ruonio penis ir keturių gyvūnų sėklidės

Vis dėlto, kad ir kaip bežiūrėtume, Vilniaus restoranų valgiaraščių egzotika atrodo tik kaip uogelės, palyginus su vieno Pekino restorano „Guo-li-zhuang“ išmone. Tai pirmasis specialių patiekalų restoranas Kinijoje, kuriame išimtinai siūlomi tik lytiniai organai. Čia siūloma paragauti jakų, asilų, jaučių ir net ruonių lytinių organų. O taip pat galite rinktis gyvūnų sėklides.

Restorano atstovai, kalbinti dienraščio „The Daily Telegraph“ žurnalistų, aiškino, kad gyvūnų genitalijos labai teigiamai veikia vyrų vyriškumą, tačiau restorano klientės moterys pastebėjo, kad gyvūnų peniai teigiamai veikia ir jų odą.

„Guo-li-zhuang“ restorane arklių genitalijų porcija kainuoja 100 litų, garuose paruošto ir iškepto jako genitalijos apipiltos spiritu ir uždegtos – 175 litus. Taip pat siūloma paragauti ožio penio, apvolioto miltuose ir iškepto ant iešmo su sojų padažu arba užsisakyti šešių gyvūnų penių ir keturių gyvūnų sėklidžių troškinį, išvirtą vištienos sultinyje. Geriausia, ką restoranas gali pasiūlyti - Kanados ruonio penį, kuris kainuoja 1100 litų, tačiau jį reikia užsisakyti iš anksto.

E. Šiškauskienės teigimu, Kinijoje valgomos praktiškai visos gyvūnų dalys dar ir dėl to, kad tai diktuoja žmonių skaičius. Tačiau pašnekovė pripažino viename Vilniuje, Užupyje, įsikūrusiame kinų restorano valgiaraštyje taip pat mačiusi jaučio penio patiekalą. O štai Algirdo gatvėje esančiame kitame kinų restorane jai teko ragauti paukščių lizdo patiekalą.

„Vienas iš penkių kinų stebuklų – paukščių lizdai. Yra verdama sriuba, kur paukščių lizdai gražiai įpakuoti ir yra daugiau panašūs į grybus. Nei ten skanu, nei ką – bet vieną kartą gyvenime paragauti ir padėti pliusą – įdomu. Buvo ir ryklio peleko sriuba – primena skaidulas. Tai labiau pasižaidimas, tikrai nemanau, kad mes pusryčiams ir pietums tokius dalykus valgytume“, - juokėsi pašnekovė.