Vienas gyvūnas panaudojamas tik vienąkart
Mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Biomodelių skyriaus vedėja Irena Jonauskienė pasakoja, kad jų centre tyrimams naudojami smulkieji gyvūnai – pelės, žiurkės, triušiai ir jūrų kiaulytės. „Nelabai daug jų turime – kelis tūkstančius“, – sako mokslininkė. Anot jos, lyginant su kitais centrais pasaulyje, tai nelabai didelis skaičius.
R. Sirutkaitytės teigimu, mūsų šalyje gyvūnai panaudojami mokslo tikslais, t. y. medicinos pažangai, dažniausiai – odontologijos ir veterinarijos srityse. I. Jonauskienė sako, kad Inovatyvios medicinos centre gyvūnai daugiausia naudojami cheminių, biologinių preparatų bandymams bei įvairiems imunologiniams – žmogaus imuniteto tyrimams.
„Vieną kartą panaudojus gyvūną, jau antrą kartą jo nebenaudojame“, – teigia mokslininkė. Pasak R. Sirutkaitytės, paprastai po bandymų gyvūnai yra eutanazuojami, o tai esą reiškia, kad jie daugiau nebekenčia.
Gyvūnus augina mokslininkai
Gyvūnai, skirti tyrimams, pačių mokslininkų yra užauginami specialiomis sąlygomis, specialiuose narvuose. „Mes juos užsiauginame patys ir truputį tiekiame kitoms mokslo įstaigoms“, – teigia I. Jonauskienė. Jos žiniomis, Lietuvoje yra 4–5 laboratorijos, kuriose naudojami gyvūnai.
Beje, pavyzdžiui, su katėmis ar šunimis, mokslininkės teigimu, Lietuvoje tyrimai nėra atliekami. „Kiekvienas gyvūnas, kuris naudojamas eksperimentui, turi būti užauginamas specialiame veislyne. Lietuvoje tokio veislyno, kuriame augintų kates arba šunis, nėra“, – tvirtina moteris.
R. Sirutkaitytė pasakoja, kad tyrimams naudojamiems gyvūnams veisti ir laikyti yra nustatyti reikalavimai. Esą siekiama, kad gyvūnų būtų panaudojama kuo mažiau ir kad jie nekentėtų. „Stengiamasi tyrimus su gyvūnais pakeisti alternatyviais metodais, tarkime, naudojant ląstelių ar audinių kultūras“, – teigia R. Sirutkaitytė.
Alternatyvų mokslininkai ieško ir Inovatyvios medicinos centre, tikina I. Jonauskienė. „Mūsų Biomodelių skyriuje yra grupė mokslininkų, kurie dirba su ląstelių kultūromis. Pirmiausia, prieš atliekant ikiklininius toksinių ir vaistinių medžiagų aktyvumo tyrimus, išbandome su ląstelių kultūromis, o vėliau, nustačius eksperimento tikslingumą, rezultatai tikslinami su gyvūnais“, – sako mokslininkė.
Apie alternatyvas: kas galėtų pakeisti gyvūnus?
„Tai nebūtinai visiškas gyvūnų pakeitimas, bet ir įvairiausi kompiuteriniai, skaičiavimo modeliai, kuriais galima sumažinti naudojamų gyvūnų skaičių, taip pat pagerinti gyvūnų sąlygas“, – aiškina R. Sirutkaitytė. Ji priduria, kad alternatyvūs metodai, be kita ko, taupo ir mokslininkų laiką. Savo ruožtu patys mokslininkai, pasak I. Jonauskienės, alternatyvų ieškoti yra suinteresuoti, mat gyvūnų kankinti nenori.
„Vis tiek vienokią ar kitokią kančią eksperimento metu gyvūnas patiria. Kiekvienas mokslininkas stengiasi panaudoti kuo daugiau jau žinomos, kitų mokslininkų surinktos literatūros, fiziocheminius, matematinius, kompiuterinius metodus, kad ir tas ląstelių kultūras. Tai yra kiekvieno mokslininko pareiga, garbė ir noras“, – įsitikinusi I. Jonauskienė.