Klaidos, už kurias skaudžiai baus: augalai ir gyvūnai, kurių negalima vežti per sieną

Kai keliaudami po egzotiškus kraštus lauktuvių į Lietuvą sugalvojame parsivežti tigrą, klausimų, kad tam reikia specialaus leidimo, nei vienam nekyla. Apmaudas apima tada, kai grįžtant namo pasienyje konfiskuojami autentiški papuošalai, įmantrūs gyvūninės kilmės gėrimai, ryškiaspalvės orchidėjos bei kiti iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ suvenyrai.

Verta pasidomėti, kad nemažai gyvūnų bei augalų rūšių yra saugomų arba laikomų invazinėmis, todėl juos ar jų dalių turinčius gaminius įvežti ar išvežti į užsienį griežtai draudžiama ir gresia baudomis.

Darius Mikelaitis, Taršos prevencijos ir leidimų departamento Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas nurodo, kad gyvūnų ir augalų gabenimas per Europos Sąjungos sienas yra reguliuojamas Europos Tarybos reglamentu Nr 977 (CITES), kuriame pateikiamas rūšių sąrašas, priklausomai nuo jų apsaugos lygio, ir atitinkamai toms rūšims yra taikoma importo/eksporto leidimų sistema.

„Jei šiame reglamente esantys augalai arba gyvūnai ar gaminiai iš jų yra gabenami per sieną pažeidžiant importo/eksporto reikalavimus, jie yra sulaikomi ir taikomos administracinės procedūros ir galutiniame etape šie neteisėti kroviniai yra sulaikomi“, - įspėja D. Mikelaitis.

Veža per Lietuvos sieną nelegaliai to nežinodami

Daugiausiai per Lietuvos sieną nelegaliai vežami įvairūs užpilai, pavyzdžiui, gyvatės, skorpionai užpilti spiritiniais skysčiais butelyje iš egzotinių kraštų kaip Tailandas, Bali, Kinija.

„Derėtų pabrėžti, kai tai vyksta dažniausiai per nežinojimą, kelionių agentūros neinformuoja savo keleivių, kad to negalima daryti arba iš anksto reikėtų pasirūpinti leidimais. Augalų tarpe dažniausiai būdavo bandoma prasivežti arba paštu parsisiųsti įvairių rūšių kaktusų, orchidėjų, tačiau pastebime, kad per praėjusius pusantrų metų tokių atvejų neturėjome“, - pastebi LR Muitinės departamento vyriausiasis inspektorius Darius Valickas.

Pastaba, nurodytasis draudžiamų floros ir faunos rūšių sąrašas yra pateiktas lotynų kalba, bet nei Aplinkos ministerija nei Aplinkos apsaugos agentūra nedisponuoja sąrašo versija lietuvių kalba. Tai gali būti priežastimi, dėl kurios dažniausiai per sieną bandoma pravežti draudžiamas augalų, gyvūnų bei jų gaminių rūšis to nežinant.

Europoje populiariausia – egzotiškų rūšių kontrabanda

AM Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistės Kristinos Klovaitės teigimų, dažniausiai ES muitinėse pasitaiko nelegaliai gabenami plėšrieji paukščiai, tigrai, leopardai, panteros, dramblių, raganosių dalys, papūgos.

Be CITES saugomų rūšių, draudžiama įvežti kenkėjiškas, invazines rūšis. Populiari invaziniai gyvūnai Lietuvoje: mangustos, ondatros, kanadinės audinės, paprastasis meškėnas, amerikinis balinis vėžlys, raštuotasis vėžlys, žymėtasi vėžys. Augalų gretose: sasnovskio barščiai, gausialapis lubinas, gausialapis klevas, baltažiedė robinė, ilgakotis lakišius, penkiažiedė rūgštynį, vėlyvoji aukštoji rykštenė.

„Invazinių rūšių atstovai yra naikintini, nes daro žąlą Lietuvos gyvūnijos rūšims bei gali daryti žąlą žmonėms, kaip visiems žinomi sasnovskio barščiai. Net iš pažiūros labai gražios gėlės, kaip baltažiedė robinė, yra naikintinas augalas, nes net jei tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi, sparčiai plisdamos ir išstumdamos kitas rūšis, jos naikina vietinę augmenijos įvairovę“, sako K. Klovaitė.

Gręsiančios nuobaudos

Už nelegalų augalų, gyvūnų bei jų gaminių gabenimą per sieną gręsiančias nuobaudas numato LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 209-3 straipsnis „Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyti veiksmai gali užtraukti įspėjimą arba baudą nuo 28 EUR iki 5792 EUR su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, priklausomai nuo to, kokia yra neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė ir ar asmens yra baustas už šios rūšies nusikalstamą veiką ankščiau.

Anot D. Valicko, Muitinei dažniausiai pasitaiko nedidelės vertės prekės, todėl jos būna tiesiog konfiskuojamos ir nusižengęs asmuo tegauna įspėjimą.

„Sąmoningų bandymų per sieną pravežti draustinų augalų ar gyvūnų rūšių jau seniai nebuvo. Tiesiog žmonės nežino ar nepasidomi ir net neslepia, to ką veža. Paskutinis rimtesnis atvejis buvo prieš keletą metų, kai Baltarusijos pilietis bandė pravežti vėžliukų, kurie yra saugomi CITES konvencijos. Vėžliukai buvo konfiskuoti ir perduoti Kauno Zoologijos sodui“, - primena D. Valickas.

Kaip vyksta procedūra

Kai Muitinė sulaiko augalus ir gyvūnus dėl galimai pažeistos CITES konvencijos, kreipiasi į AAA Gamtos tyrėjų centrą, kuris pateikia išvadas ir tada Muitinė priima sprendimą. Siekiant nesusidurti su šia problema, patariama, kuo ankščiau pasirūpinti leidimų gavimu, jei planuojama per sieną transportuoti saugomas floros bei faunos vienetus.

Gyvosios gamtos leidimų skyrius veiklą, kaip Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento struktūrinis padalinys, pradėjo 2014 metų liepos 15 dieną, atskyrus ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo ir kontrolės funkcijas gyvosios gamtos srityje.

D. Mikeltaičio duomenimis, 2014 metais įgyvendinant ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą gyvosios gamtos srityje agentūra išnagrinėjo 117 prašymų, pagal kuriuos parengti ir išduoti 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nustatančiame išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles nustatytos formos dokumentai gyvūnams/augalams, jų dalims ir gaminiams ir iš jų 42 prašymus, pagal kuriuos parengti ir išduoti leidimai gyvūnų ir/ar augalų, jų dalių ir gaminių iš jų įvežimui (išvežimui)

Naudinga informacija norintiems iš užsienio atsivežti augalų

Be fitosanitarinių dokumentų į Lietuvos Respubliką kiekvienam fiziniam asmeniui leidžiama įvežti savo reikmėms (galutiniam vartojimui):

iki 100 pakelių, bet ne daugiau kaip 500 g sėklų;

iki 500 g svogūnėlių, gumbasvogūnių bei gumbavaisių;

iki 20 kg vaisių ir daržovių;

iki 50 vnt. skintų gėlių;

iki 10 vnt. vazoninių gėlių;

iki 50 vnt. dauginamosios medžiagos (daigų);

iki 2 vnt. pakuočių, bet ne daugiau kaip 50 l, auginimo substrato;

iki 100 kg grūdų.

Daugiau informacijos apie augalų ir jų produktų gabenimą galima rasti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos tinklalapyje.

Importo ir eksporto leidimų ar reeksporto sertifikatų nereikalaujama pateikti, kai importuojama ir eksportuojama ar reeksportuojama:

eršketinių žuvų (Acipenseriformes spp.) ikrų – ne daugiau kaip po 125 gramus vienam asmeniui;

barškučių iš kaktusų Cactaceae spp. – ne daugiau kaip po tris vienam asmeniui;

krokodilų Crocodylia spp. negyvų apdorotų egzempliorių (neskaitant mėsos ir medžioklės trofėjų) – ne daugiau kaip keturis vienam asmeniui;

didžiosios strombidės Strombus gigas kriauklių – ne daugiau kaip po tris vienam asmeniui;

paprastųjų jūros arkliukų (Hippocampus spp.) – ne daugiau kaip keturis negyvus egzempliorius vienam asmeniui;

tridaknų (Tridacnidae spp.) kriauklių – ne daugiau kaip po tris egzempliorius vienam asmeniui, kai bendras svoris neviršija trijų kilogramų; egzempliorius gali būti viena sveika kriauklė (geldelė) arba dvi sutampančios vieno moliusko geldelės.