Šunų augintojai (o ir aplinkiniai) keisto amsių elgesio prisižiūri į valias: vienam įdomu užpakalius uostinėti, kitam – pasmaguriauti visokiu šlamštu, trečiam – išsivolioti, ketvirtą nei iš šio, nei iš to seksualiai sujaudina paviešėti atėjusio svečio ar viešnios koja. Visi šie „pokštai“ – daugiau ar mažiau girdėti, matyti.
Apibendrinus stebėjimų rezultatus (o jie – išties gausūs: kiekvienas tiriamasis mokslininkams per porą metų „atseikėjo“ po ne vieną tūkstantį „pritūpimų“), paaiškėjo, kad šarangę-varangę raityti šunys tupiasi tik atsisukę į šiaurinį arba į pietinį magnetinį polių (priminsime, kad geografiniai ir magnetiniai poliai Žemėje nesutampa).
Pasirodo, tuštindamiesi į šiaurę ar pietus lygiuoja tiek šunys, tiek kalės. Tačiau tik pastarosios to paties principo laikosi ir šlapindamosi – keturkojams „vyrukams“ klausimas, kuria kryptimi „sušokti kankaną“, visai neaktualus (tyrėjų spėjimu, galbūt kaip tik dėl to, kad jie šlapindamiesi ne pritupia, o pakelia užpakalinę koją).
Gyvūnų magnetizmas
Šie kinologų tyrimo rezultatai, publikuoti žurnalo „Frontiers in Zoology“ praėjusios savaitės numeryje, papildo vis didesnį sąrašą tyrimų, bylojančių, kad gyvūnai – tiek prijaukinti, tiek laukiniai – kažkokiu būdu jaučia Žemės geomagnetinį lauką ir pagal jį koordinuoja savo elgesį.
Štai 2008 m. „Google Earth“ palydovinių nuotraukų analizė atskleidė, kad viso pasaulio galvijų bandos ganosi išsirikiavusios ta pačia šiaurės-pietų magnetinio lauko linijų kryptimi. Ir visai nesvarbu, iš kurios pusės vėjas pučia ar koks paros metas. Panašaus elgesio apraiškos stebėtos ir įvairių elninių žvėrių populiacijose.
Magnetinio lauko linijomis noriai naudojasi ir paukščiai. Ypač migruojantys – tie, kurie nepatingi nuplasnoti ne vieną tūkstantį kilometrų (tiesa, kai kurie plasnoti ypač tingi, bet ir nemosuodami sparnais nusklendžia po keliolika tūkstančių kilometrų). 2013 m. atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad balandžių vidinėse ausyse yra mikroskopinių geležies rutuliukų, kurie gali būti susiję su gyvūno jautrumu geomagnetinio lauko linijoms.
Visai netoli gebėjimo justi geomagnetinį lauką galime būti ir mes, žmonės. Kai kurių tyrimų išvados suponuoja, kad žmogaus tinklainėje yra specifinio baltymo, kuris padeda justi magnetinius laukus. Tiesa, šie tyrimai – ganėtinai preliminarūs: konkretesnėms ir labiau apčiuopiamoms išvadoms reikėtų išsamesnių, didesnės apimties tyrimų.
Kaip šunys suranda pietus ar šiaurę?
Stebėjimai byloja, kad daugelis šunų krūveles renčia atsisukę į pietus arba į šiaurę. Maža to, dauguma šunų vengė suktis į rytus arba į vakarus. Kodėl? Mokslininkai prisipažįsta, kad atsakymo į tai neturi.
„Kodėl šunys apskritai lygiuoja pagal magnetines linijas? Ar jie tai daro sąmoningai (vadovaujasi tam tikromis juslėmis)? Ar toks elgesys yra valingas, kontroliuojamas? Kol kas visa tai mums yra mįslė“, – rašo tyrimo autoriai.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad kai Žemės magnetinio lauko linijos pakinta (tai įvyksta po saulės žybsnių, geomagnetinių audrų ir pan.), šunų šiaurinė-pietinė orientacija kiek sutrikdavo ir būdavo mažiau nuspėjama. Šiaurinė-pietinė šunų magnetinė orientacija labiau patikima tik tada, kai Žemės magnetinis laukas ramus.