Ką valgyti ir ko ne
Ne pirmus metus sudaromas ir vis atnaujinamas žuvies ir jūros produktų vadovas sąmoningam vartotojui pateikia rekomendacijas, kokios žuvys gali būti dažniau naudojamos mūsų mitybos racione, o kurias vertėtų kurį laiką palikti ramybėje, kad nykstančios šių žuvų populiacijos turėtų laiko atsistatyti.
Bendrosios rekomendacijos būtų tokios: reikėtų nesirinkti nykstančių žuvų (ungurio, jūros ešerio), žuvų ir jūros gėrybių, užaugintų pietryčių Azijoje arba rinktis tik tas, kurios turi sertifikatus, įrodančius, kad jų auginimas nekenkia gamtai. Reikėtų nesirinkti lėtai bręstančių, gilavandenių žuvų (pavyzdžiui, jūrų velnio).
Tarp valgytinų žuvų gamtosaugininkas minėjo ir žuvis, užaugintas specializuotuose ūkiuose, nenaudojančiuose gyvulinės kilmės pašaro. Tačiau vėlgi jo visiškai nenaudoti sudėtinga, ypač, jei norima tikro žuvies skonio.
„Užauginti plėšrią žuvį reikia bent 20-25 proc. gyvulinės kilmės pašaro, t. y. kitos žuvies, dažniausiai menkavertės – šprotų, sardinių. Jeigu nusiperkame žuvį, kuri neturi žuvies skonio, reiškia, kad ji buvo šerta tik sojų baltymais“, - paaiškino R. Staponkus.
Abejoja, ar lietuviams reikia vietinės šviežios žuvies
Bendrovės „Išlaužo žuvys” projektų vadovė Vita Svirskienė, atstovaujanti žuvų ūkį, siūlantį 20 skirtingų rūšių gėlavandenių žuvų (karpių, amūrų, šamų, lydekų, ešerių, starkių, karosų ir t.t.), diskusijos metu iškėlė retorinį klausimą – ar restoranams, maitinimo įstaigoms Lietuvoje yra reikalingos mūsų šalyje užaugintos žuvys?
„Esame pasimetę, ar esame jums reikalingi? Esame vienas stambiausių žuvų ūkių Lietuvoje, dirbame net sekmadieniais kaip kokie bedieviai, tik imkite mūsų šviežią žuvį – be nuodo, neperlaikyta akvariumuose, žuvis – valandų šviežumo, į mūsų akvariumus atvažiuojanti triskart per dieną“, - savą produkciją gyrė V. Svirskienė.
Anot jos, užmegzti bendradarbiavimo su maitinimo įstaigomis Vilniuje nepavyko.
„Laukėme Gariūnų maisto turgaus atidarymo, užsiėmėme vietą, planavome parduoti šviežią, rūkytą žuvį, kulinarinius žuvies gaminius, jeigu reikia net trečią ryto. Bet nereikia. Neina ten žmonės. Jiems reikia urmo bazių produkto, lenkiško, šaldyto, kadangi jo kaina gera“, - aiškino V. Svirskienė.
Nori, kad atvežtų iki durų
Bendrovė bandė savo užaugintą žuvį siūlyti ir mobiliuose maisto turgeliuose, tačiau pasiekdavo tik mikrorajonų gyventojus, o ne restoranų atstovus. „Išlaužo žuvų“ projektų vadovė pasakojo, kad keliaudama po užsienio šalis mėgsta apsilankyti žuvų turguose, kurie paprastai įsikuria uostuose ir pastebinti, kad žmonių susidomėjimas didelis. Lietuvoje, deja, situacija atvirkštinė.
Savo ruožtu restoranų atstovai diskusijos metu turėjo du argumentus, kodėl nesirenka vietinės šviežios žuvies – pirma, dažnai šią žuvį siūlantys ūkiai mažai reklamuojasi ir retas žino, kur tokių ūkių esama, antra, jų netenkina kaina, dideli pristatymo kaštai.
Savo ruožtu LARTA vadovas Artūras Nečejauskas svarstė, kad kartais restoranai galėtų susikooperuoti ir kelioms pusėms reikiamus produktus pirkti bendrai – tokiu būdu sumažėtų pristatymo kaštai, parankiau bendradarbiauti būtų tiek ūkiams, tiek ir restoranų atstovams. Tačiau galbūt to padaryti neišeina dėl konkurencijos.
Visą sąrašą žuvų, kurias galima valgyti ir kurių vertėtų vengti, galite parsisiųsti ČIA.