Visų pirma žemėn susigėrė visas tirpsmo vanduo, atsirado balučių, prie kurių galės laikytis pempės, antys, kur atšokuos varlės. Sniegas ir vėsa suturėjo per daug skubančiųjų tempus. Dabar, vėl šylant, jie galės būti aktyvūs ir pataikys kaip tik į jiems tinkamą laiką.
Trečiadienį šventėme Juozapines, o kartu ir Pempės dieną. Šiemet pempės, bent jau pirmosios, sugrįžo vasarį. Mėnesį išbuvusios pempės lyg ir neatrado nieko naujo. Maža to, iki šiol sugrįžo dar tikrai ne visi šios rūšies paukščiai. Tiesa, kiekvieną pavasarį su nerimu laukiame, ar jos parlėks, stebime, kiek jų bus. Toks rūpestis pagrįstas. Oficialiai skelbiama, kad Vakarų Europoje kasmet nušaunama pusė milijono pempių. Gamtininkai įtaria, kad šie skaičiai gali būti dar didesni.
Ketvirtadienį švenčiame ir Žemės dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios šventės, skirtos atkreipti dėmesiui į mūsų aplinką, į visos žemės problemas, idėja užgimė 1970-aisiais. 1992-aisiais Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Taigi dabar visą mėnesį plazdės Žemės dienos vėliavos, o mes galėsime ne tik švęsti ir kalbėti, bet ir darbuotis, savo gerais darbais įrodyti ištikimybę gamtai ir žemei.
Tų darbų daug. Tai ne tik inkilų kėlimas. Tai ir gandrų, kurie jau pakeliui į namus, lizdų tvarkymas, aplinkos valymas. Visai suprantama veikla taptų pagalba saugant neršiančias žuvis ar pievas, kurias, vos pradžiūvusias, kėsinsis deginti jūsų kaimynai. Tam yra telefono numeris 112. Apie pažeidimus gauti pranešimai iš karto bus perduoti aplinkosaugos pareigūnams.
Šiam ankstyvam pavasariui siūloma dar viena labai svarbi pagalbos gamtai priemonė. Planuodami savo daržo išdalijimą laukeliais ar lysvėmis, vieną skirkite ilgai žydintiems augalams, kurių nektaru maitinsis ne tik bitės, bet ir daugelis vabzdžių. Pasėkite facelijų, barkūnų, melisų, pasodinkite raudonėlių. Augalų derinys gali būti labai įvairus. Tačiau žinokime – šių augalų galime turėti ir sau: arbatoms, vaistams. Taigi darykime gerus darbus gamtai ir sau.