Konferencijos išvada: kiekviena šalis turi sugalvoti, kaip mažins šiltnamio dujų išsiskyrimą

Vėlų šeštadienio, lapkričio 23-osios, vakarą, užsitęsusi visa diena ilgiau, nei planuota, Varšuvoje baigėsi dvi savaites vykusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 19-oji konferencija. Dauguma jos priimtų sprendimų leidžia tikėtis, kad pasaulio valstybės pagaliau pasirašys visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo 2015 m. Paryžiuje.

„Į Varšuvą vykome žinodami, kad ši „tarpinė“ konferencija rengiantis lemiamam 2015 m. susitikimui Paryžiuje bus sunki, ir net neplanavome čia išspręsti visas problemas“, – sako ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, per šią konferenciją kartu su ES klimato komisare Connie Hedegaard vadovavęs visų ES valstybių delegacijai.

Citata

Nuspręsta įsteigti žalos ir netekčių tarptautinį mechanizmą, kuris padėtų geriau apsisaugoti nuo klimato kaitos sukeltų gamtos stichinių nelaimių ir kylančio vandens lygio labiausiai dėl to pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Po sunkių derybų ES delegacija, ministro žodžiais, pasiekė daugelį užsibrėžtų dalykų: sudarytas veiksmų planas laikotarpiui iki Paryžiaus konferencijos 2015 m. ir pasiektas sutarimas, kad visos šalys dar iki Paryžiaus konferencijos pateiks aiškius, skaidrius ir suprantamus įsipareigojimus klimato kaitai mažinti, kuriuos įtvirtins naujas teisinis susitarimas pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.

Nors Varšuvos konferencija dar nenustatė įsipareigojimų teisinės formos, kiekviena šalis turi atlikti „namų darbus“, kaip tai darys ir Europos Sąjunga, rengianti savo įsipareigojimus laikotarpiui iki 2030-ųjų.

Derėtasi pusantros paros

Varšuvoje daugiausia buvo ginčytasi, iki kada ir kokius įsipareigojimus dėl klimato kaitos mažinimo turi priimti visos, o ne tik išsivysčiusios pasaulio valstybės, kaip tai numatė anksčiau galiojęs Kioto protokolas. Po daugiau kaip pusantros paros nepertraukiamų derybų penktadienį ir šeštadienį pagaliau pavyko susitarti, kad visos šalys savo įsipareigojimus pateiks vėliausiai iki pirmojo 2015 m. ketvirčio.

Konferencija priėmė ir nemažai kitų konkrečių sprendimų. Pavyzdžiui, nuspręsta įsteigti žalos ir netekčių tarptautinį mechanizmą (angl. Loss and Damage), kuris padėtų geriau apsisaugoti nuo klimato kaitos sukeltų gamtos stichinių nelaimių ir kylančio vandens lygio labiausiai dėl to pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Ch. Figueres

Leiskite jums dar kartą priminti, jog ekstremalūs orai pasitaiko vis dažniau ir dažniau, o vargingiausi ir labiausiai pažeidžiami planetos gyventojai už tai jau moka didžiausią kainą.

Varšuvoje taip pat susitarta dėl finansavimo atogrąžų miškų kirtimo ir nykimo (angl. REDD+, Reducing Emissions from Deforestation and Forest Degradation) sukeltai taršai mažinti, ilgalaikio klimato kaitos finansavimo programos, finansinės paramos per Žaliąjį klimato fondą, Prisitaikymo fondo ir Klimato technologijų centro ir tinklo veiklos ir kt.

Varšuvos konferencijoje dalyvavęs JT Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas visus dar kartą pakvietė aktyviai ruoštis jo šaukiamam pasaulio viršūnių susitikimui klimato klausimais Niujorke 2014 m. rugsėjį, o gruodį Peru sostinėje Limoje bus surengta JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių 20-oji konferencija.

Priimti sprendimai nėra „reikšmingi“

„Varšuvoje nustatėme trajektoriją, kuria sekdamos vyriausybės dirbs ruošdamos naują pasaulinį klimato susitarimą. Tai yra labai svarbus žingsnis siekiant pasirašyti šį susitarimą 2015 metais Paryžiuje,“ – sakė konferencijos prezidentas Marcinas Korolecas. 

Jis liko vadovauti klimato kaitos konferencijai, nors praėjusią savaitę buvo atleistas iš Lenkijos aplinkos ministro pareigų, rašo guardian.com. Teigiama, jog to priežastis buvo jo nepritarimas skalūninių dujų gavybai Lenkijoje. 

Konferencijos metu buvo daug nesutarimų ir prieštaravimų tarp valstybių. Bandymus pasiekti tvirtą ir reikšmingą susitarimą ypač stabdė naftą išgaunančių besivystančių šalių, tokių kaip Venesuela, Saudo Arabija ir Malaizija, derybininkai. 

Dėl jų tikslų neatitinkančio susitarimo konferenciją praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 21 d., paliko apie 800 nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų atstovų, tarp jų ir „Greenpeace“ ir Pasaulio gamtos fondo derybininkai. 

Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos vykdančioji sekretorė Christiana Figueres po konferencijos sakė:

„Smarkiai pažengėme į priekį. Tačiau leiskite jums dar kartą priminti, jog ekstremalūs orai pasitaiko vis dažniau ir dažniau, o vargingiausi ir labiausiai pažeidžiami planetos gyventojai už tai jau moka didžiausią kainą. Dabar vyriausybės, ypač išsivysčiusių šalių, turi atlikti savo namų darbus tam, kad galėtų pristatyti savo įsipareigojimus dėl išmetamų šiltnamio dujų mažinimo dar prieš Paryžiaus konferenciją.“

Varšuvos konferencija prieš dvi savaites prasidėjo emocionaliu Filipinų atstovo Yebo Sano kreipimusi į derybininkus su prašymu priimti stiprų susitarimą, kuris padėtų sumažinti tokių katastrofų kaip neseniai Filipinus nuniokojęs taifūnas Haiyan grėsmę. Visos konferencijos metu badavęs Y. Sano  jai pasibaigus išreiškė savo nepasitenkinimą priimtais sprendimais, kurie, jo nuomone, nebuvo pakankamai „reikšmingi“.