Kuo save nuodijame saulėtuose kurortuose?

Kai už lango lyja, o termometro stulpelis vargais negalais perkopia 10°C padalą, sunkoka kalbėti apie saulės spindulių ir kaitros keliamus pavojus. Tačiau vasara dar net neįpusėjo, o dažnas iš mūsų savo atostogas leisime ten, kur šilumos netrūksta.
Interneto platybėse gausu informacijos apie saulės keliamą žalą. Šalia tokios informacijos būtinai akcentuojama, kaip svarbu naudoti kremą nuo saulės. O kokiu būdu jis mus nuo tos saulės apsaugo? Pasirodo, tokios kosmetikos priemonės gali būti ne mažiau pavojingesnės už pačią saulę. Tad kaip rasti tą aukso viduriuką?

Į priklausomybių sąrašą galima įrašyti dar vieną atvejį

Nevarginsiu jūsų pasakojimu, kas yra toji Saulė ir kodėl tik jos dėka egzistuoja gyvybė, nes tikiu, kad biologijos ar astronomijos pamokas leidote klasėje, o ne mokyklos koridoriuje. Tačiau net ir šiandien, turėdami tiek žinių, mes sąmoningai sau kenkiame vien dėl to, kad iki galo nesuprantame, kaip veikia saulės spinduliai.

Patys spinduliai sudaryti iš 3 spinduliuotės tipų. Ultravioletinės spinduliuotės (UV) bangos ilgis yra trumpiausias (280-400 nanometrų). UV spinduliai prasiskverbia į maždaug 1 mm gylį mūsų kūne, tačiau šių spindulių poveikis žmogui yra milžiniškas. Priklausomai nuo gautos dozės jie gali būti ir naudingi, ir žalingi. Ultravioletiniai spinduliai suteikia ne vien įdegį, tačiau stimuliuoja biologiškai aktyvių medžiagų gamybą žmogaus organizme (gistamino, serotonino ir kt.). 

Autorius

Mes, šiauriečiai, atsidūrę Afrikos ar Azijos kurortuose, nesame pritaikyti atlaikyti 40ºC karščius, taip pat dažnai nemokame elgtis tinkamai. Negeriame pakankamai vandens, stengiamės nusimesti visus rūbus, kai esant didesnei nei 36º C aplinkos temperatūrai tai visiškai beprasmiška, na o kartais dar „vėsinamės“ alkoholiu, kas yra visiškai nepriimtina esant dideliam karščiui.

Beje, būtent „laimės hormonu“ vadinamo serotonino išsiskyrimas skatina mus vos tik pasirodžius kaitresnei saulei eiti ir mėgautis jos spinduliais. Tačiau kartu gali paskatinti ir neprotingai ilgai kaitintis paplūdimyje.

Dar visai nesenai priklausomybę nuo UV spindulių, arba, kaip buvo manyta, nuo įdegio, siejo su psichologinėmis priežastimis. Net šio reiškinio pavadinimas tanoreksija (nuo angliško tan- įdegis) lyg ir nurodo, kad tai - ne fiziologinė problema. Labiausiai dėl tanoreksijos kenčia soliariumus pamėgusios 14-16 metų paauglės.

Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, kad be psichologinio faktoriaus egzistuoja ir fiziologinis. O štai dėl pastarojo saulės spindulių dažniausiai „padaugina“ būtent suaugę žmonės. 

Į paplūdimį tikrai nereikia eiti su burka

Tiesa, aš tikrai neraginu eiti į paplūdimį užsidėjus burką (arabiškų šalių drabužis, kurį apsirengus paliekami tik maži plyšeliai akims, - red. past.), nes saikingas UV kiekis garantuoja ne tik gerą nuotaiką, bet ir vitamino D sintezę. Taip pat saulė apsaugo mus nuo odos ligų, nes virusai, grybeliai ir bakterijos labai nemėgsta saulės spindulių. Tačiau teigiamam efektui pasiekti pakanka vos 10-15 minučių saulės atokaitoje ir iki pusvalandžio tuo metu, kai saulė nėra labai intensyvi. Tam, kad vietoje naudos savęs papildomai nesužalotume, vis tik patartina bent jau pirmomis „akistatos“ su saule dienomis degintis rytinėmis valandomis. Tai svarbu dėl spindulių šiluminio poveikio.

Infraraudonoji spinduliuotė (IR) turi 760-2800 nanometrų ilgio bangas. Tai giliai (iki 2-3 cm) prasiskverbiančių saulės spindulių sudedamoji dalis. Infraraudonieji spinduliai stimuliuoja kraujagyslių plėtimąsi, intensyvina kraujo apytaką ir stimuliuoja medžiagų apykaitą. Tačiau būtent IR saulės spinduliai ir „kalti“ dėl perkaitimų. Todėl, nors visi tai žinote, dar kartą priminsiu: neatsakingas elgesys deginantis gali baigtis ne tik sveikatos sutrikimais, bet ir mirtimi.

Ypač kenčiame mes, šiauriečiai, atsidūrę Afrikos ar Azijos kurortuose. Juk nesame „pritaikyti“ atlaikyti 40ºC karščius, neretai ir nemokame tinkamai elgtis tokiomis sąlygomis. Negeriame pakankamai vandens, stengiamės nusimesti visus rūbus, kai tuo tarpu esant didesnei nei 36º C temperatūrai tai - visiškai beprasmiška, negana to kartais „vėsinamės“ alkoholiu, kas dar labiau kenkia, esant tokiam karščiui.

Kremai nuo saulės pavojingi ne tik vaikams

Gyvenant XXI a. sunku surasti sritį, kurioje nekyšotų vienokio ar kitokio komercinio intereso ausys. Štai todėl tikri ar tariami saulės spindulių keliami pavojai tapo pretekstu atsirasti didžiulei industrijai. Jau nebe naujiena aptikti kokiame mamų forume klausimą „Koks kremas nuo saulės yra tinkamiausias kūdikiams?“ Prisipažinsiu, mane panašūs klausimai šiurpina. Tikrai nėra pagrindo tampyti vaikus po paplūdimį visą dieną, net ir neva apsaugotus nuo UV spindulių.

Autorius

O mano kukli nuomonė yra tokia, kad mūsų organizmas puikiai moka prisitaikyti prie bet kokių aplinkos faktorių. Jei jau esame saulėtame Egipte, Turkijoje ar bent jau Palangos paplūdimyje tai nepamirškime tiesiog paprasto dalyko – prie saulės poveikio reikia pratintis palaipsniui neieškant „stebuklingų“ priemonių.

Tačiau ir suagusiems žmonėms apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas gali pakenkti. Pvz., cinko oksidas, esantis kai kurių priemonių sudėtyje, yra ne kas kita, kaip kancerogenas. Misūrio mokslo ir technologijos universiteto (Missouri University of Science and Technology - angl.) mokslininkai nustatė, kad cinko oksidas, reaguodamas su kitais kremo komponentais, lemia laisvųjų radikalų atsiradimą. Šios medžiagos ardo odos ląstelių struktūrą ir kuo ilgiau žmogus kontaktuoja su kremu esant tiesioginiams UV spinduliams, tuo didesnė tikimybė rastis pažeidimams, kurie vėliau lemia odos vėžį.

Dar vienas Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad kremų komponentai itin lengvai skverbiasi į mūsų organizmą. Tyrimo metu buvo ištirtos žindančios moterys ir 77 proc. atvejų ju piene buvo aptikti UV-filtrų pėdsakai. Įdomu tai, kad tik 46 proc. tyrime dalyvavusių moterų naudojosi kremais nuo saulės. Likusioms pakako įprastos kosmetikos (pavyzdžiui, dienos kremų su SPF) naudojimo, kad jų oraganizme atsirastų cheminių medžiagų pėdsakų.

Geriausia apsauga nuo saulės - skėtis arba medis

Cheminių medžiagų patekimą į organizmą padidina polietilenglikolių (PEG) naudojimas. Tai - emulgatorius, skatinantis geresnį vandens ir riebalų susimaišymą kosmetikos priemonėse, tačiau tuo pačiu tai yra medžiaga, daranti mūsų odą pralaidesnę bet kokioms kitoms medžiagoms. Purškiamos apsaugos priemonės sudėtyje gali turėti dietilftalatų (DEP), kurie yra vienas iš potencialiai žmogui pavojingų ftalatų „šeimos“ narių.

Be to, net ir įprasti sintetiniai parafinai ar silikonai, naudojami apsaugos nuo saulės priemonėse, nėra tokie jau nekalti. Nuo odos jie pašalinami daug sunkiau, nei natūralūs aliejai ir pernelyg ilgai būdami ant odos gali tapti tiesiog įvairių teršalų  „surinkėjais“.

Autorius

Saulė apsaugo mus nuo odos ligų, nes virusai, grybeliai ir bakterijos labai nemėgsta saulės spindulių. Tačiau teigiamam efektui pasiekti pakanka vos 10-15 minučių saulės atokaitoje ir iki pusvalandžio tuo metu, kai saulė nėra labai intensyvi.

Ar apskritai egzistuoja efektyvios ir nekenksmingos apsaugos nuo saulės priemonės? Vienu atveju mes susiduriame su sintetiniais UV-filtrais, tačiau liaupsinamoje „natūralioje“ kosmetikoje  aptinkame cinko oksidą. Ar verta tokiu atveju mokėti brangiau už esą „nekenksmingą“ kosmetiką? Klausimas atviras, bet atviras tiems, kas nori apie tai diskutuoti.

Ekologijos entuziastai teigia, jog kažkiek nuo saulės spindulių gali apsaugoti sviestmedžio kremas ar kokosų aliejus. Vis tik šios visiškai natūralios priemonės jūsų odą saugos daugiausia 10 minučių.

O mano kukli nuomonė yra tokia, kad mūsų organizmas puikiai moka prisitaikyti prie bet kokių aplinkos faktorių. Jei jau esame saulėtame Egipte, Turkijoje ar bent jau Palangos paplūdimyje tai nepamirškime esminės taisyklės – prie saulės poveikio reikia pratintis palaipsniui, neieškant jokių „stebuklingų“ priemonių.
Besipratinant tikrai pravers aukštesnis medis ar skėtis, taip pat, jei jau norite kuo greitesnio efekto, produktai, suteikiantys odai rusvesnį atspalvį bei natūralūs produktai, kuriais galima pasinaudoti nudegus odą.

Vaistas nuo pagirių tiks ir nuo nudegimų

Bet ką daryti, jei  vis tik nepavyko apsisaugoti nuo saulės spindulių?
Liaudies medicina siūlo daug veiksmingų būdų, kaip sumažinti odos perštėjimą. Kefyro naudojimas nudegus yra, ko gero, daugumai žinoma priemonė, tačiau retas žino, kad nudegimus gydyti galima ir raugintais kopūstais. Tiesiog paimkite saują kopūstų, įvyniokite į marlę ir pridėkite prie nudegintos vietos. Palaikę 5-7 minutes pakeiskite kopūstus nauja porcija ir vėl pakartokite procedūrą. Viso reikės 3-5 raugintų kopūstų „seansų“ kas 12 valandų.

Padėti gali ir tarkuotos bulvės. Be abejo, prieš naudojant jos turi būti švarios, nes nudegusi oda tampa ypač pažeidžiama. Bulvėse esantis krakmolas jums padės kovoti su nudegimu. Kompresą reikia laikyti apie 30 min. ir procedūrą kartoti kelis kartus per dieną

Yra ir daugiau būdų pvz. mėtų nuoviras kuris labai gerai vėsina odą, alijošiaus sultys, kurios ne tik mažina skausmą bet ir dezinfekuoja nudegimo vietą (tai labai svarbu esant stipriems nudegimams), ąžuolo žievė.

Tačiau ne visai atvejais to pakanka ir jei tikrai jaučiate, kad jūsų nudegimas yra „neeilinis“ vis tik kreipkitės į gydytoją.