Kur slypi aukštų ekologiškų produktų kainų paslaptis?

1 kilogramas ekologiškų apelsinų prekybos centre kainuoja 15 litų, kilogramas ekologiškų ilgavaisių agurkų - 30 litų, 1 litras ekologiško pieno – 4,30 Lt. Taip, ekologiški produktai brangūs. Tačiau ar šios kainos tikrai pagrįstos žymiai didesne ekologiškų prekių gamybos savikaina?

Retas ekologišką produkciją auginantis ūkininkas šio užsiėmimo nemestų nubraukus visas Europos Sąjungos (ES) mokamas išmokas. Šie žmonės sako, jog už ekologišką produktą supirkėjai ar žemės ūkio kooperatyvai geriausiu atveju moka tik šiek tiek daugiau nei už paprastą. GRYNAS.lt aiškinosi, kodėl pasiekę prekybos centrą šie produktai pabrangsta dvigubai.

Ar tikrai kalti ūkininkai?

Rokiškio rajono žemės ūkių kooperatyvo „EKO Tikslas“, tiekiančio ekologišką pieną perdirbėjams, direktorius Mindaugas Petkevičius pateikia pavyzdį: „Ekologiniam ūkiui karvytei išganyti reikia trijų hektarų pievos, kai paprastiems (ne ekologiniams ūkiams – red. past.) reikia vieno hektaro. Taigi, mes tris kartus pievų turime daugiau turėti, tris kartus daugiau šienauti, tris kartus daugiau kurui išleisti ir t.t. (...) Paskaičiavome, kad ekologiško pieno savikaina yra apie 20 procentų didesnė nei neekologiško“.

Ar tuo galime paaiškinti aukštesnes pieno kainas prekybos centruose? Nelabai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis teigia, kad nepaisant ekologiško pieno didesnės savikainos, perdirbėjai už jį moka vos keliais procentais daugiau nei už įprastą: „Didieji kooperatyvai, kurie pieną priduoda tiesiogiai perdirbėjams, už ekologišką pieną gauna penkiais centais daugiau nei už paprastą. Penkiais lietuviškais centais. Iš smulkių ūkių, kur (perdirbėjai – red. past.) važinėja per kaimus ir tiesiogiai iš ūkininkų surenka, ekologinės ir įprastinės žaliavos kainų skirtumas praktiškai simbolinis – vienas ar du centai“.

Panaši situacija ir grūdų rinkoje. S. Daniulis teigė, jog tame pačiame plote ekologiniai ūkiai kviečių išaugina kelis kartus mažiau nei įprastiniai ūkiai. Deja, supirkimo kaina ekologiškų kviečių, lyginant su įprastais, yra tik apie 15 proc. didesnė. 

Sakytume, kad šiuos skirtumus ūkininkai padengia ES skiriamomis išmokomis už ekologinį ūkininkavimą. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius GRYNAS.lt žurnalistams patvirtino, kad šios išmokos skirtos kompensuoti praradimus dėl ekologiniame ūkyje atsirandančių papildomų reikalavimų. Tačiau tiek M. Petkevičius, tiek S. Daniulis patikino, kad skiriamų išmokų skirtumui padengti nepakanka.

Taigi, ekologiškus produktus auginantys bei gaminantys ūkininkai piniguose nesimaudo. 

Tai visgi, kodėl ekologiškos prekės tokios brangios?

Ekologiško ir įprasto pieno supirkimo kainos skiriasi vos keliais centais, tačiau ekologiško pieno litras prekybos centruose 1,30 – 2,20 lito brangesnis negu įprasto pieno. Taip pat, nors ekologiškų kviečių supirkimo kaina už įprastinių didesnė tik apie 15 procentų, parduotuvėje ekologiški kvietiniai miltai kainuoja 1,8 - 2,8 karto daugiau nei neekologiški. 

Ekologiška žaliava minėtais atvejais tikrai neturėtų būti aukštų ekologiškų prekių kainų priežastis.
GRYNAS.lt pasiteiravo, kokias ekologiškų prekių kainų priežastis įžvelgtų produktų tiekimo grandinės atstovai.

Mindaugo Petkevičiaus ir Sauliaus Daniulio nuomonės sutapo: kainos aukštos dėl didelių perdirbėjų ir prekybininkų antkainių. 

Tačiau bendrovės „Žemaitijos pienas" gamybos direktoriaus Remigijaus Bieliausko nuomone, paruoštų naudoti ekologiškų gaminių kainos prekybos centruose yra aukštos dėl patiriamų didesnių kaštų ekologiškiems produktams pagaminti. Pasak jo, ekologiško pieno produktų savikainą išaugina papildomos išlaidos: „Žaliavinio pieno didesnė kaina, pieno suvežimo kaštai iš palyginti nedidelių ūkių, atstumai tarp eko ūkių, atskiras apdirbimas, atskiros gamybos nuo neekologinių produktų nedidelėmis partijomis, papildoma pieno kokybės kontrolė, produktų sertifikavimas ir t.t.,“ - vardijo R. Bieliauskas.

Bendrovės „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė interviu metu taip pat sakė mananti, jog aukštas ekologiškų prekių kainas lemia šių žaliavų tiekėjų, gamintojų patiriami didesni kaštai.

Pasiūlymų pilni aruodai

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas mano, jog ekologiškus produktus atpigintų sutrumpinta produktų tiekimo grandinė. „Ūkininkas su perdirbėju turėtų viename vežime sėdėti. (...) Kada mūsų didieji pieno gamintojai supras, kad žaliavos gamintojai turi dalyvauti perdirbime? Turi būti viena bendra įmonė, akcininkai ar dalininkai turi būti ir žaliavos gamintojai, ir perdirbėjai.

Tokiu atveju, vienais metais, kada labai prastai su žaliava (kuomet žaliava pigi – red. past.), tu gali truputį pakelti supirkimo kainą, kad tas ūkininkas neuždustų, o kitais metais, kada būna žaliavos mažai ir labai pabrangsta žaliavos kaina, tada ūkininkas gali šiek tiek nuleisti kainą, kad pramonė nesužlugtų, nes jis suinteresuotas - jis ir čia turi savo dalį (ūkyje – red. past.), ir čia (perdirbimo įmonėje – red. past.). Dviračio išradinėti nereikia, galėtume tiesiog pasimokyti iš Vakarų“, - prekybos schemą siūlė S. Daniulis.

Rokiškio rajono žemės ūkių kooperatyvo „EKO Tikslas“ direktorius kainų sumažinimo galimybę mato perdirbėjų rankose: „Prekybininkai turėtų sumažinti maržas, nes net ir dabar pieno produktų sektoriuje vieni perdirbėjai ekologišką pieno produkciją pardavinėja labai brangiai, kitų kaina tik vos vos skiriasi nuo neekologiškų gaminių“, - siūlė vyras. 

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas S. Jasius, sako matantis vienintelį metodą, galintį atpiginti ekologiškus produktus: „Reikia didinti konkurenciją visose grandyse: tiek žaliavos pardavėjų lygmenyje, konkurenciją perdirbimo lygmenyje, o ypač prekybininkų“, - siūlo Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Bendrovės „Maxima“ komunikacijos vadovė R. Saulytė  teigė, jog prekybos centras pirkėjams galėtų pasiūlyti daugiau nelietuviškų ekologiškų produktų, nes šie yra pigesni bei pirkimus skatinti nuolaidomis. 

Bendrovės „Žemaitijos pienas“ gamybos direktorius R. Bieliauskas mano, kad ekologiškų prekių kainas galima sumažinti, sumažinus joms taikoma PVM tarifą.