Neringos Dzūkija paversti nenori
Skaitytojas Gintautas konferencijos viešniai uždavė klausimą dėl miškų kirtimų. Jis teiravosi, ar tiesa, kad miškai yra retinami ir kodėl tai vykdoma.
„Tie skaičiai, kurie paskelbti Klaipėdos dienraštyje, mums visiškai nesuprantami. Miškai yra ne kertami, o tvarkomi. Vadinasi, jie yra retinami, rekonstruojami, ugdomi. Miškai 1963 m. sudarė 63,3 proc. teritorijos, o 2012 m. jų buvo beveik 73 proc. Taip, ilgą laiką miškų kirtimai buvo atliekami labai rezervuotai. O naujame miškotvarkos projekte buvo skirtas labai didelis dėmesys istoriniams tyrimams. Tikrai nuspręsta, kad Neringa neturi būti panaši į Dzūkiją, nes šiuo metu Neringa Lietuvoje yra miškingiausia teritorija“, - aiškino A. Feser.
Jos teigimu, nereiktų baimintis didesnių plotų kirtimų. Per ateinantį dešimtmetį planuojama atkurti 300 ha kalnapušių paprastąja pušimi. 173 ha iškirstų plotų vėl bus atsodinama kalnapuše.
„Kalnapušės yra pasiekusios biologinę brandą ir kelia gaisrų pavojų. Todėl atėjo laikas jas pakeisti. Nebus atkuriamas miškas tik pamario palvėje. Apie 290 ha ploto atsivers ir sugrąžins Kuršių nerijai pirmykštį taip žavėjusį kraštovaizdį. Darbai bus vykdomi lėtai, fiksuojant pasikeitimus, stebint ir po 5 metų tikslinant numatytus darbus. Bus iškirsta 290 ha, kurioje vėliau bus pieva. O likusi dalis bus atsodinta. Esu įsitikinusi, kad atsivėrę vaizdai sukels daugiau žavesio ir jie bus verti pasigėrėjimo“, - sakė A. Feser.
Skraidys ultralengvi lėktuvai
Viešnia sulaukė klausimo ir apie oro uosto atsiradimą Kuršių nerijoje. Apie tokią galimybę jos pasiteiravo skaitytoja Olga.
„Pagal Kuršių nerijos tvarkymo planą, ten, kur dabar yra išasfaltuotas didelis plotas Bulvikio rage, gali atsirasti aviacinė aikštelė, skirta nusileisti ultralengviesiems lėktuvams. Šiuo metu laukiame ministro parašo ant patikslinto miškotvarkos projekto ir pagal jį pašalinsime medžius iš aikštelės apsaugos zonos. Labai didelę iniciatyvą rodė savivaldybė ir mes stengiamės, kad tai būtų įvykdyta. O toliau veiklą organizuoti turėtų savivaldybė“, - į klausimą atsakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
Įves 2-3 litų parko mokestį
„Labai rimtai diskutuojame apie tai, kad būtų galima parkui užsidirbti pinigų už teritorijų lankymą, nes su dabartiniu finansavimu galime atlikti tik administravimo funkciją, bet manome, kad galėtume padaryti daug daugiau. Todėl paskutiniu metu linksta diskusijos į tai, kad įvesime lankytojo bilietą visai teritorijai, kuris kainuos 2-3 litus žmogui. Tai tektų susimokėti įvažiuojant. Tai būtų tikrai nedidelis mokestis, bet mums tai būtų didžiulė parama įrengiant pažintinius pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsiavietes, pritaikant parko teritoriją lankytojams“, - sakė A. Feser.
Pasisako griežtai prieš tilto statybas
Skaitytojui Zorro aktualiausias klausimas buvo dėl tilto per Kuršių neriją statybos. Jis rašo: „Ar prieštaraudama estakados į Kuršių Neriją statybai nesilaikote principinės pozicijos, ar Jūsų pozicija yra pagrįsta kokiu realiu įvertinimu, kad padidės tarša? Taip pat, jei būtų pastatyta estakada, kokių priemonių imtumėtės, kad būtų mažinama galimai padidėjusi tarša?
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė sutiko, kad tiltas sumažintų taršą mariose, bet yra kitų niuansų: „Bet turbūt teko matyti, kuo vasarą tampa mūsų gyvenvietės. Tiltas palaikytų šią tendenciją - automobilių gyvenvietėse tik daugėtų“.
O paprašyta pateikti pavyzdžių, kur pasaulyje veikia kurortai be automobilių, ji vardijo Vokietijos, Švedijos salas: „Pavyzdžiui, Hittensee. Ten automobiliai paliekami krante ir keltu perkeliami žmonės. Jie sudeda savo lagaminus į metalines dėžes su adresais, kurie išvežiojami į konkrečias vietas. Saloje puikiai veikia visuomeninis transportas. Tokie kurortai dažniausiai yra brangesni, nes tyla ir ramybė šiais laikais kainuoja“, - sakė A. Feser.
Jos teigimu, nacionalinio parko direkcija tilto atsiradimui priešinasi, nes atvykimas į išskirtinę vietą, kaip Kuršių neriją, turi būti kitoks. „Kuršių nerija laukia ne pravažiuojančių turistų, o liekančių ilgiau. Keltas šiuo metu visiškai atlieka savo funkciją. Tačiau ne parko direkcija tai nuspręs. O alternatyvų tikrai yra. Manyčiau, reiktų diskutuoti apie galimybę palikti lankytojų automobilius kitoje marių pusėje ir suorganizuoti jiems patogų atvykimą į poilsio vietą sausumos arba vandens transportu“, - aiškino konferencijos viešnia.
Keturračių mėgėjams ruošia atsaką
A. Feser sutiko, kad šie - iš tiesų yra didelis mūsų galvos skausmas parko direkcijai.
„Blogiausia, kad jie įvežami priekabomis ir nėra registruoti - neturi numerių. Net stovint ant miško keliuko jis gali pralėkti tokiu greičiu, kad nespėji užfiksuoti. Šiemet žadame įsigyti slaptas kameras ir fiksuoti pažeidėjus. Tačiau neapsieisime ir be savivaldybės bei policijos pagalbos. Keturračiams negalime užtverti keliukų, jie pravažiuoja visur ir labiausiai nemalonu, kad tai daro ir vietiniai gyventojai“, - sakė konferencijos viešnia.
Griuvėsių tvarkymas pajudėjęs iš mirties taško
Vasarą lankantis Kuršių nerijoje pastebėjau keletą griuvėsių, rašo dar vienas skaitytojas Tautvydas. Jis klausia, ar neplanuojama jų griauti? Juk ir vaizdas prastas, ir naudos nėra.
„Kiekvienas griuvėsis yra konkretus ir kiekvienas jų turi savo istoriją. Todėl būtų gerai žinoti konkretų objektą. Bet tikrai beveik visi objektai šiuo metu yra pajudėję iš mirties taško. Tačiau kol kažkas naujo atsiranda, užtrunka gana daug laiko. Parko direkcijai griuvėsiai taip pat labai nepatinka. Parko direkcija palaiko iniciatyvas, kurios garantuotų, kad griuvėsių nebeliktų. Bet turime vadovautis teisės aktais“, - sakė A. Feser.