Noras grįstas gerais ketinimais
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Dalius pasakoja, kad šią žemę Lazdijuose jo tėvas paveldėjo iš senelių. Kadangi tėvai yra vyresnio amžiaus, patys užsiimti žemdirbyste neturi sveikatos. Sklypą jie perrašė vaikams, tačiau ir šie neturi galimybių jame kažką daryti patys.
Pasitikslinus, kodėl žemė siūloma nuomoti už dyką, vyras pabrėžia, kad žemės plotas nėra toks jau didelis, kad būtų galima vystyti masinius projektus. Antra, kaip svarsto Dalius, tai galėtų būti paskata tiems, kurie norėtų užsiimti ekologine žemdirbyste, bet neturi nuosavos žemės, kur ją galėtų plėtoti.
„Gal kažkam gyvenančiam netoli tos vietos būtų visai įdomu ir naudinga. Kodėl už dyką? Esu motyvuotas tik gera idėja, gerais ketinimais dėl ekologinės produkcijos. Manau, kad Lietuvoje ji nėra labai stipriai remiama. Man teko bendrauti su keliais ūkininkais, kurie pripažino, kad ekologiška produkcija nėra stipriai pripažįstama plačiose visuomenės masėse. Galvoju, kad tai galėtų būti šiokia tokia motyvacija kažkam – bent jau už žemę nereikėtų mokėti“, - apie savo apsisprendimą pasidalinti žemės sklypu kalba Dalius.
Jeigu žmogui, sklype vystančiam ekologinę žemdirbystę, sektųsi – t. y. būtų geras derlius Dalius sako, kad džiaugtųsi, jei viena kita daržovė atitektų šalimais gyvenantiems jo tėvams. Vis dėlto tokio reikalavimo jis būsimiems žemės nuomininkams nekelia.
Nori ne tik žemės, bet ir statinio
Dalius pripažino, kad besidominčių jo pasiūlymu jau buvo, bet daugumai iškilo klausimas, ar būtų kur gyventi.
„Paskelbiau (pasiūlymą – red.past.) per Facebook, mėginau ir per internetą surasti lietuvių entuziastų, kurie kultyvuoja gamtinę arba ekologinę žemdirbystę. Kelios užklausos buvo, bet žmonės labai domisi, ar yra statinių, ar yra kur gyventi. Šito aš negaliu pasiūlyti. Yra gyvenamasis namas, tačiau kol kas jį naudoja šeima kaip poilsiui, nenoriu trikdyti šeimos narių“, - pasakojo pašnekovas.
Vyras sako pastebėjęs, kad Anglijoje ekologinė žemdirbystė yra žymiai labiau paplitusi nei Lietuvoje. Maitintis sveika produkcija žmones skatina rūpestis dėl savo sveikatos, šeimos narių gerovės. Būtent ši priežastis ir pačio Daliaus šeimą paskatino pereiti prie ekologiškos mitybos.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad žmona turėjo sveikatos sutrikimų. Niekada nepuolėme į tradicinius medicinos metodus, nes buvo siūloma tik brutali intervencija – pašalinti, pjauti, išimti. Ieškojome alternatyvių būdų. Radome Gerson terapiją, ji yra daugiau paplitusi Amerikoje, bet yra grupelė žmonių Anglijoje, pas kurią mes ir apsilankėme. Šio gydymo esmė – maistas turi būti vaistas, o maistas negali būti vaistu, jeigu jis yra pilnas pesticidų, herbicidų ir kitų nepageidaujamų žmogui ingriedientų. Vienintelis būdas gauti teisingą maistą - valgyti ekologišką“, - pasakojo Dalius.
Vyro teigimu, sveikos mitybos propagavimas davė laukiamų rezultatų – žmonai padėjo atsigauti.
„Esame gana dėkingoje geografinėje padėtyje. Regionas, kuriame gyvename, turi nemažai ūkių. Mieste, kuriame gyvename, žalios, ekologiškos idėjos yra remiamos žmonių. Yra kelios parduotuvės, kurios neatrodo kaip didieji prekybos centrai, nėra išblizgintos, yra labai paprastos, bet svarbu, kas yra už blizgančių stiklų, svarbu tikras maistas“, - tikino Dalius.
Sveiką maistą vertina kaip prevenciją nuo ligų
Anglijoje jų svarbą patvirtina ir Dalius. Anglija, jo teigimu, yra gana konservatyvi šalis, todėl sertifikatai, licencija, diplomai yra svarbus faktorius. Jeigu parduotuvėlė arba ūkininkas nori savo produkciją pateikti kaip ekologišką, ji turi būti sertifikuota – bet kuriuo metu ūkininkas gali būti paklaustas, ar patikrintas.
„Licencija brangiai kainuoja, nors nežinau, kiek valstybė remia, ar daugiau ar mažiau nei Lietuvoje. Faktas, kad jiems nėra labai lengva, bet susidaro toks įspūdis, kad tokių ūkių atsiranda daugiau, kai Lietuvoje neseniai skaičiau straipsnį, kad tokių ūkių mažėja. Vadinasi, kažkas yra negerai su skatinimu ir žmonių vertybėmis“, - mąsto Dalius.
Pašnekovas sako, kad Anglijoje ekologiška produkcija taipogi nėra pigi. „Yra lygiai tokie patys nuogąstavimai, kad produkcija ekologiška, bet sau negaliu jos leisti. Bet mes kiekvienas individualiai ar anglas esame, ar lietuvis, sprendžiame, kokios mūsų vertybės, kokį maistą į save dedame, kokios mes norime sveikatos. Ar norime būti priklausomi nuo medicinos institucijų, kurios vėlgi priklausomos nuo farmacijos ir didelio lobizmo. Aš asmeniškai, tiek ir mano žmona nenorime remti tos didelės pramonės, todėl mieliau išleisime papildomą svarą už tokį pat kiekį produkcijos, bet, manau, kad tai yra prevencija. Mes nuo to ir jaučiamės kitaip. Mano žmona praktiškai labai stipriai gyja, jos simptomatika yra minimali šiuo metu. Nė vienas tradicinės medicinos gydytojas negalėjo to pasiūlyti“, - užbaigdamas pokalbį pasidžiaugė Anglijoje įsikūręs lietuvis.