Neteisingai sumedžiojus - sankcijos
Lapkričio 3-oji Medžiotojų diena. Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Pagonybės laikais medžioklę globotojo deivė Medeinė, o įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto, kuris laikomas medžiotojų globėju, vardo diena.
Gretinantis prie šios datos, Kaune surengta pirmoji Kauno medžiotojų sąjungos šventė, kurios metu buvo eksponuojami medžioklės trofėjai, žmonės vaišinami žvėrienos patiekalais. Puošnia apranga išsiskiriantys medžiotojai mielai bendravo su besidominčiais medžiokle, demonstravo, ką moka medžiokliniai šunys.
Trauka medžioti, pripažįsta vyrai, neišnykusi nuo tų laikų, kai tai buvo pagrindinis žmogaus maisto šaltinis. Tačiau dabar šeimos maitintojui nebūtina maisto ieškoti miške. Medžiotojai teigia, kad jų misija – padėti gamtai vykdyti natūralią atranką.
Kauno medžiotojų sąjungos viceprezidento Artūro Kibišos duomenimis, Kauno apskrityje yra apie 2 tūkst. medžiotojų, kasmet gretas papildo apie 100 naujų sąjungos narių. Tačiau tapti kokio nors klubo nariais bemaž neįmanoma.
„Pusė mūsų medžiotojų turi medžioklės plotus, jie priklauso kokiam nors klubui, kita pusė – neturi. Medžioklės plotai yra išnuomoti, ne kiekvienas klubas linkęs įsileisti naujus medžiotojus“, - pripažino A. Kibiša. Tačiau, pasak jo, egzistuoja komerciniai medžioklės plotai, galima prašytis pas ką nors svečio teisėmis. Kas pritampa, ilgainiui tampa klubo nariu.
Teisės medžioti galima ir netekti, pavyzdžiui, jei tai daroma pažeidžiant taisykles.
„Sumedžiojus elnią ar briedį, yra atliekama apžiūra. Vertinami jo ragai, dantys, nustatomas amžius. Jei žvėris neteisingai sumedžiotas, tas asmuo netenka teisės metus laiko medžioti šios rūšies žvėris“,- pavyzdį pateikė medžiotojų organizacijos atstovas. Kai kurie medžiotojų būreliai, pasak A. Kibišos, yra nustatę dar griežtesnes vidaus taisykles, pavyzdžiui, draudžia šaudyti stirnas.
Patys gaudo brakonierius
Neretai medžioklė yra įaugusi į kraują, ji perduodama iš kartos į kartą. Sekdamas tėvo pėdomis, nuo 18 metų šautuvą į rankas paėmė Vygintas Virbickas. Jam medžioklė yra ne tik pomėgis, bet ir gyvenimo būdas, buvimas gamtoje. Jis tai galėtų daryti kiekvieną dieną.
„Medžioti tikrai yra ką. Turime puikiausių miškų ir labai daug žvėrių. Kaip miškininkai rūpinasi miškais, žvejai – žuvimis, taip mes rūpinamės žvėrimis“, - tvirtino pusamžis vyras.
Medžioklė, paaiškino V.Virbickas, yra neišvengiamas procesas.
„Vilkai jau mažai dalyvauja natūralios atrankos procese. Gerai, jei gamtą reguliuoja žmonės, kurie išmano ir myli gamtą. Matydamas žvėrių bandą, geras medžiotojas atskiria, kuris iš jų yra silpnas, senas, kuris gali būti medžiojamas. Sumedžiojus silpnąjį, gerėja bandos kokybė“, - dėstė V. Virbickas.
Pasak jo, labiausiai medžiotini Lietuvoje – šernai, jie gausiai dauginasi. Stirnų yra pakankamai, medžiojama taip, kad jų išliktų daug.
„Vilkai – skaudi problema. Ūkininkai nuo jų nukenčia, jie norėtų kuo daugiau jų išnaikinti, bet medžiotojai yra už tai, kad šis žvėris būtų, kad plėšrūnų terpė neliktų tuščia“, - pridūrė kaunietis.
Neretai medžioklės plotai nukenčia nuo brakonierių. „Brakonieriai nesirenka, į kokį žvėrį šauti. Mes, kiek pajėgiam, saugom miškus nuo brakonierių. Imame iš gamtos, tad norime nedaryti jai nuostolio, duoti jai“, - tvirtino V.Virbickas, vieno iš klubų atstovas.
Kita vertus, dalis žmonių šnairuoja ir į tikruosius medžiotojus.
„Anksčiau daugiau medžiojo aukštuomenės žmonės, galbūt todėl kai kas jaučia neapykantą, pyktį medžiotojams. Taigi, švenčių metu stengiamės gerinti medžiotojų įvaizdį“, - tikino V. Virbickas. Dabar medžioklė, pasak jo, prieinama įvairių profesijų žmonėms, tai nėra vien aukštuomenės pomėgis.
„Pas mus kol kas medžioklė nėra ypatingai brangus užsiėmimas, ji prieinama paprastam kaimo ūkininkui, tik reikia turėti noro ir išmanymą“, - šypsojosi vyras.
Papuošalams ragus importuoja
Greta medžioklės rutuliojasi ir verslas. Kai kas yra įsteigę įmones ir gamina žvėrienos gaminius, kai kas siuva medžiotojams kostiumus, o kai kas rūpinasi maloniomis smulkmenomis. Penkerius metus medžiotojams skirtus suvenyrus, aksesuarus laisvalaikiu gaminantis Arūnas Valantiejus pasakojo, kad medžiojantiesiems svarbu, jog aksesuaras būtų susietas su jų pomėgiu – būtų pagamintas iš žvėries kaulo, rago, odos ar tiesiog iš medžio.
Bene originaliausi jo siūlomi gaminiai - papuošalai iš briedžio kaulo su piešiniais. Kaunietis paruošia pusgaminius, o įvairius gyvūnus, augalinius motyvus lazeriu graviruoja jo žmona dailininkė.
Tiesa, papuošalai ir kiti aksesuarai gaminami ne iš lietuviškų briedžių ragų.
„Lietuvoje nėra tiek briedžių, jei kas ir sumedžioja šį žvėrį, ragus pasilieka kaip trofėjų“, - paaiškino vyras.
Ilgainiui bendraudamas su medžiotojais ir pats A. Valantiejus nusprendė tapti medžiotoju. Tai, pasirodo, nėra paprasta.
„Galvojau, kad reikės mažiau pastangų, nemaniau, kad medžiotojas turi tiek daug žinoti. Reikėjo laikyti nelengvus šaudymo, teorijos egzaminus, teko ilgokai pasimokyti“, - neslėpė vyras. Tačiau tai tik pradžia.
„Reikia eiti leidimo į policiją, po to nusipirkti šautuvą, seifą. Visa tai turint, reikia prašytis pas kažką į svečius, nes visi medžiotojų būreliai, klubai perpildyti, naujų narių nepriima“, - pridūrė jis.
A. Valantiejaus įsitikinimu, medžioklės kultūra Lietuvoje populiarėja, ypač dairantis į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, Austriją. Ne medžioklės metu, medžiotojai rengia šventes, šaudymo varžybas, treniruojasi, žiemą šeria žvėris.