Vandens ištekliai - itin gausūs
Šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre yra užregistruota 30 mineralinio vandens vandenviečių, kuriose yra 58 gręžiniai. Bendra šių žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekia apie 10 mlrd. litų.
Nors per metus galima išgauti 3,65 mln. kubinių metrų mineralinio vandens, gydykloms ir mineralinio vandens pardavimui panaudojama vos per 100 tūkst. kub. m.
„Iš 3,65 mln. kub. m per metus Druskininkų ir Birštono gydyklose sunaudojama 24 tūkst. kub. m. Į butelius išpilstoma ir realizuojama parduotuvėse – 92 tūkst. kub. m. mineralinio“, - skaičiavo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad iš viso Lietuvoje į rinką tiekiama net 16 skirtingų pavadinimų lietuviško mineralinio vandens.
„Mineralinio vandens (kuris išpilstomas į butelius) ištekliams yra taikomas 10,8 Lt už kubą, mineralinio vandens (naudojamo gydymo įstaigose) – 5,4 Lt už kubą tarifas“, - sakė K. Kadūnas. Šie surenkami mokesčiai kasmet valstybės biudžetą papildo maždaug 1,5 mln. litų.
Privalumas – geresnės geologinės sąlygos
Nors mineralinio vandens ištekliai yra išžvalgyti ir Palangoje, Anykščiuose, Ignalinoje, plačiausiai jis naudojamas Druskininkuose ir Birštone. Taip yra dėl šiuose miestuose susiklosčiusių palankių geologinių sąlygų.
Aiškindamas kaip susidaro mineralinis vanduo, specialistas atkreipė dėmesį, kad tai gali užtrukti kelias dešimtis tūkstančių metų ir priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. „Vanduo iš dangaus persifiltruodamas per žemės sluoksnius kontaktuoja su mineralinėmis dalelėmis ir įgauna tam tikrą ištirpusių druskų kiekį, t. y. mineralizaciją“, - pagrindinį principą paaiškino hidrogeologas.
Jeigu lygintume lietuviškus mineralinio vandens išteklius su kaimyninėmis, šalimis - Latvija, Lenkija, ar Kaliningradu, jie būtų panašūs, nes visos šalys pasižymi panašiomis geologinėmis sąlygomis. Skirtumas tik tame, kaip pastebi hidrogeologas, – kokiame gylyje gali būti rastas mineralinis vanduo. Kuo arčiau žemės paviršiaus, tuo lengviau jį eksploatuoti, nes reikia mažiau investicijų.
„Jeigu žmogus nori įsigyti mineralinio vandens telkinį, visų pirma turi orientuotis – kokiame gylyje gali rasti, kokios mineralizacijos tikėtis. LGT turi mineralinio vandens žemėlapius. Žmogus, susipažinęs su žemėlapio informacija, gali planuotis, ar reikės 200 m, ar 500 m. gręžinio. Tada jau yra gręžinių įsirengimo tvarka. Po gręžinio įsirengimo reikia gauti leidimus naudoti mineralinio vandens išteklius, šiuos leidimus išduoda LGT“, - aiškino K. Kadūnas. Jis pabrėžė, kad perėjęs numatytą tvarką žmogus tampa gręžinio savininku, bet žemės gelmės pagal Konstituciją Lietuvoje yra valstybės nuosavybė. Dėl šios priežasties ir yra numatomas atitinkamas žemės gelmių išteklių naudojimo tarifas.
Anykščių meras: turėsime unikalų mineralinį vandenį
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius GRYNAS.lt patvirtino, kad miestas iš tiesų turi planą eksploatuoti savą mineralinio vandens gręžinį. Maža to – šiuo metu statomas SPA kompleksas, kuris turėtų duris lankytojams atverti dar šiemet.
„Planai nesikeičia. Jau prasideda SPA centro statybos. Savininkai, kuriems priklauso ir SPA Vilnius Druskininkuose, tikisi, kad dar šiemet kompleksas galės priimti pirmus lankytojus. Mineralinis vanduo, kuris yra apie 400 m. gilyje unikalus tuo, kad jame yra nemažai boro jonų priemaišų, kurios kaip žinia šalina iš organizmo cholesterolį. Dabar cholesterolio kiekio mažinimas yra mada, todėl manau, kad SPA vystymas turi labai gražią ateitį“, - sakė S. Obelevičius.
Šiuo metu, mero teigimu, yra statomas nedidelis kompleksas, kuriame bus apie 120 vietų viešbutis ir gydyklų dalis – baseinai, pirtys ir pan.
Jis teigė, kad prie Rubikių ežero dar vieni savininkai statosi SPA centrą, kada jie pabaigs neaišku, tačiau meras dalijosi mintimis, kad užbaigus šiuos du objektus yra planai prašyti kurorto statuso.
Klausiamas, ar pasistačius mineralinio vandens gydyklą-SPA bus varžomasi su Druskininkais ir Birštonu, meras purtė galvą – norima ne konkuruoti, o pabrėžti išskirtines savybes: „ Nematome jokios konkurencijos, nes kiekvienas mūsų kurortas yra labai savitas. Palanga turi jūrą, Druskininkai savo privalumus, mes savo vizijose norime akcentuoti kultūrinį turizmą. Kad žmogus atvažiavęs į SPA atgauti jėgų, rastų Anykščiuose kiekvieną savaitgalį gero lygio koncertą, parodą. Norime būtent tuo ir išsiskirti“, - sakė S. Obelevičius.
Ignalinos planas – mineralinio vandens gydyklos
Kurorto statuso sieka ir Ignalina. Netoli atrasto gręžinio ji planuoja įkurti sanatoriją ir ten teikti mineralinio vandens ir purvo vonių paslaugas.
Mineralinio vandens gręžinyje vandens sūrumo koncentracija turėtų siekti 20–30 miligramų natrio litre. Pagal geologų tyrimus, šis sūrimas gali būti naudojamas dvejopai: pirmiausia sveikatingumo tikslams, nes mineralinio vandens vonios slopina įvairius skausmus – artrito, uždegimų, alergijų. Be to, papildžius gėlu vandeniu, tokį vandenį būtų galima pilstyti į butelius ir pardavinėti.