– Kaip miškas gali prisidėti prie klimato kaitos poveikio aplinkai švelninimo?
– Miškas ne tiktai gali, bet ir reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Žinome, kad bene svarbiausias šiltnamio efektą sukeliantis veiksnys yra anglies dioksido dujos (CO2), kurių koncentracija atmosferoje paskutiniais dešimtmečiais reikšmingai didėja. Šiltnamio efektą lemia kai kurių dujų (CO2, metano ir kitų, įskaitant ir vandens garus) savybė atmosferoje praleisti trumpabangę Saulės spinduliuotę bei sugerti ir atgal išspinduliuoti ilgabangę Žemės spinduliuotę. Tokiu būdu yra pažeidžiamas šimtmečiais susiformavęs Žemės (kaip planetos) energetinis balansas, kuomet dėl šiltnamio efekto Žemėje lieka daugiau energijos, kuri virsta šiluma. Panašų efektą daro ir stiklas, polietileninė plėvelė. Iš to ir kilo „šiltnamio efekto” pavadinimas. Miškas ar kita augmenija, fotosintezės proceso metu sugeria iš atmosferos paimtą anglies dvideginį stabiliuose organiniuose junginiuose. Organinėje medžiagoje (medienoje, lapuose, žemės ūkio kultūrose) anglis sudaro apie 50 proc. visos masės. Tokiu būdu didžiuliai anglies kiekiai iš atmosferos yra išimami ir surišami organinėje medžiagoje. Tiesa, organinei medžiagai skaidantis (yrant, pūvant) didžioji dalis anglies vėl CO2 pavidalu patenka į atmosferą. Visgi, tai labiau būdinga žolinei augmenijai, žemės ūkio kultūroms. Medienoje sukaupta anglis ilgus dešimtmečius yra išimama iš atmosferos, todėl miškų plotas bei sukauptos medienos tūris yra labai reikšmingi šiltnamio efekto bei klimato šiltėjimo mažinimui.
– Kokia yra šiuo metu Lietuvos miškų ekologijos būklė? Ar galimą ją lyginti su kaimyninėmis šalimis?
– Šiuo metu Lietuvos miškų ekologinė būklė, sprendžiant pagal santykinę medžių lapijos masę, Europos miškų monitoringo programoje vertinamą lajų defoliacijos rodikliu, yra palyginti nebloga. Nežiūrint į vidutinės medžių defoliacijos svyravimus atskirais metais, dažniausiai susijusius su tų metų klimatinėmis sąlygomis ar miško kenkėjų pagausėjimu, vidutinė defoliacija svyruoja 19-22 proc. ribose. Kadangi miškų monitoringo programa vykdoma beveik visose Europos šalyse, o vizualiam vertinimui naudojami rodikliai yra kalibruojami tarp atskirų valstybių ekspertų, Lietuvos miškų būklę galima palyginti su kaimyninių šalių miškų būkle. Jau daug metų stebima tendencija, kad blogiausia miškų būklė yra Vidurio Europos šalyse (Vokietijoje, Čekijoje ir kt.), tuo tarpu vidutinė lajų defoliacija Šiaurės šalyse (Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje) dažniausiai yra mažesnė. Taigi, Lietuva tarsi užima tarpinę padėtį tarp centrinės ir Šiaurės Europos šalių. Tai, matyt, lemia tradiciškai didesnė oro tarša Vidurio Europoje ir didesni klimatinių sąlygų svyravimai (ypač sausrų pasireiškimai) šiame regione.
– Nuo kokių veiksnių labiausiai priklauso miškų sveikata?
– Miškų sveikatą bei jų būklę lemia tiek biotiniai (medžių ligos, kenkėjai ir žvėrys), tiek abiotiniai (klimato sąlygos, oro ir dirvožemio tarša), taip pat ir tiesioginė žmogaus veikla, dažniausiai vykdant miškų ūkio darbus. Didžiausią įtaką miškų sveikatingumo sumažėjimui turi medžių kenkėjų, tokių kaip žievėgraužis tipografas, pušinis pelėdgalvis, pušinis verpikas ir kt. stichinės invazijos, vasaros sausros, uraganiniai vėjai. Tokie stichiniai veiksniai pakenkia dideliems miškų plotams. Kiti veiksniai dažnai būna lokalūs. Šiems priskirtini miško gaisrai, vėlyvos pavasario šalnos, miško plotų užtvindymas. Palankiai miškų sveikatingumą veikia optimalios klimato sąlygos bei kenkėjų ar ligų aktyvumas. Teigiamai miškų sveikatą veikia savalaikės ir efektyvios sanitarinės miškų apsaugos priemonės.
– Jaunas ar senas medis - kuris daugiau sugeria anglies dioksido? Kaip vyksta anglies kaupimas medienoje?
– Anglies dioksido sugėrimo (surišimo medienoje, sekvestravimo) mastą lemia medynų produktyvumas. Kaip jau minėta, anglis sudaro apie 50 proc. visos medienos masės, todėl jos daugiau suriša produktyvūs medynai. Paprastai produktyviausi būna jaunesnio amžiaus bei optimalaus skalsumo medynai.
– Ar galima teigti, kad be ūkinės veiklos miškai degraduoja?
– Ar degraduoja miškai be ūkinės veiklos? Atsakant į šį klausimą reikalinga apsibrėžti, kas yra degradacija? Miškas be jokios ūkinės veiklos, nežiūrint į tai, kad estetiškai ir praktiškai toks miškas daugeliui nėra patrauklus, tačiau jis funkcionuoja pagal gamtos taisykles, nors ir nėra toks produktyvus, kaip ūkinis miškas. Taigi, gamtine prasme žmogaus neliečiamo miško laikyti degradavusiu negalima. Kitas dalykas, jeigu mūsų tikslas yra išauginti kuo daugiau medienos, sukaupti didesnius kiekius anglies dvideginio medienoje, švelninant klimato kaitą, tuomet be ūkinės veiklos tokius tikslus sudėtinga pasiekti. Mano nuomone, Lietuvai reikalingi miškai, kuriuose žmogaus veikla yra ribojama arba uždrausta ir ūkiniai miškai.
– Koks Jūsų požiūris į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą šalyje?
– Mano nuomone, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita Lietuvoje, bent jau miškuose, yra pakankamai nebloga. Kiek sudėtingiau įvertinti anglies sankaupas dirvožemyje. Lietuvoje miškų inventorizacija ir apskaita yra vykdoma tinkamai, todėl šalies miškuose bei medienos produktuose nustatyti anglies sankaupas bei jų pokyčius nėra labai sudėtinga. Jeigu pasiremti nuostata, kad dirvožemyje anglies sankaupos metai iš metų kinta palyginti lėtai, antžeminės miškų biomasės kiekio įvertinimas leidžia pakankamai tiksliai nustatyti anglies sankaupų kaitą šalies mastu.
– Galimi keli scenarijai, kaip elgtis užpuolus medyną kenkėjams: nieko nedaryti arba kovoti su jais, kad neplistų toliau. Kaip rasti aukso vidurį?
– Jeigu medyną užpuola kenkėjai ar medžių ligos, visų pirma, reikia nustatyti galimą kenkėjų pažeidimų apimtis bei atlikti galimo jų plitimo prognozes. Tai turi būti atliekama pasitelkus specialistus. Esant didesnio masto kenkėjų invazijoms, reikalinga imtis atitinkamų apsaugos priemonių. Tai leistų sustabdyti ar bent jau lokalizuoti tokias invazijas. Daugelis gerai prisimena 1994-1996 metų žievėgraužio tipografo invaziją Lietuvos eglynuose. Dėl suvėluotų ūkinių priemonių bei netinkamų teisinių normatyvų Lietuvos miškams buvo padaryta milžiniška žala.
– Ar juntamas pastaruoju metu miškų mokslo žmonių balso mažėjimas ir kas turėtų atsitikti, kad autoritetinga ir mokslu paremta nuomonė lengviau rastų kelią į visuomenę?
– Miškų mokslo žmonių balso mažėjimas pastaruoju metu tikrai yra juntamas. Tai lemia mūsų valdžios žmonių požiūris į mokslą ir jo sklaidą. Vertinant mokslininkų bei mokslo institucijų veiklą ir skiriant joms finansavimą, beveik visiškai nėra atsižvelgiama į regioninius (šalies) tyrimų poreikius bei tyrimų rezultatų sklaidą. Pastaruoju metu, tikriausiai dėl miškų žinybos reformos, miškininkai gamybininkai visai užmiršo mokslo poreikius.
– Kur linksta šiuo metu pasaulio miškų ekologijos mokslo dėmesys?
– Pastaruoju metu pasaulio miškų ekologijos mokslo dėmesys dažniausiai koncentruojamas į klimato kaitos galimą poveikį miško ekosistemoms, miško medžių rūšių kaitos prognozes, invazinių rūšių, įskaitant naujas ligas ir kenkėjus, plitimą. Didžiulis dėmesys išlieka anglies sankaupų miškuose įvertinimo klausimams.
– Ko trūksta, kad miškų vaidmuo būtų didesnis visuomenėje?
– Miškų vaidmuo visuomenėje yra pakankamai nemažas išlaikant ir saugant biologinę įvairovę, tiekiant žmonėms medienos žaliavą ir biokurą ir kitus miškų išteklius. Vis didesnio dėmesio sulaukia rekreacinės miško ekosistemų paslaugos.