Šalnos – mūsų kraštams ne naujovė. Sinoptikai sako, kad jos gali užklupti net ir vidurvasaryje, o artimiausios bus šiandien ir rytoj. Didžiausią pavojų šalnos kelia jau pražydusiems augalams. Kad iš pat pavasario puoselėtas jūsų daržas ar sodas nevirstų žuvusių augalų lauku, reikia imtis apsaugos priemonių.
Šiąnakt ir rytoj - šalnos
„Praėjusią naktį šalnos jau buvo Žemaitijoje, o šiandien bus daugelyje rajonų. Taip pat šalnų galima tikėtis ir rytojaus naktį“, - naujausias meteorologines prognozes diktavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Šalnos susidaro kai ant žemės nusileidžia šalto oro masės. Per naktį žemė greitai atiduoda šilumą, todėl pažemėje naktį būna šalčiausia. „Meteorologijos stotys temperatūrą matuoja 2 m aukštyje, o temperatūra pažemėje gali labai skirtis. Kartais būna, kad stotys užfiksuoja 0, o prie pat žemės būna ir – 7 laipsniai. Tai galime matyti ir praktiškai: anksti ryte, po šalnos, išėję į lauką kvėpuojame teigiamos temperatūros oru, o žolė dar būna pasidengusi šerkšnu“, - pasakojo V. Ralienė.
Dabartiniai duomenys rodo, kad naktis iš pirmadienio į antradienį bus šalčiausia, tad galime tikėtis ne tik pažeminės šalnos. Kitą naktį greičiausiai bus šalna tik žemės paviršiuje. Pažeminės šalnos yra pavojingos tik prie pat žemės augantiems augalams, nes gali nušalti daigeliai ar augalų žiedai, bet ji nepavojinga medžių žiedams. Taigi, jei auginate gėlę balkone – pažeminė šalna jūsų augalui nepavojinga, bet žemėje sudygusius augliukus reiktų apsaugoti. Tuo tarpu šalnos ore pavojingos visiems augalams.
Meteorologė V. Ralienė pasakojo, kad šalnos dažniausiai būna vėlyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį: „Senoliai sakydavo, kad kai pražydo ievos – lauk šalnų. Kai šaltas oras ima „kovoti“ su šiltu, tuomet ir įvyksta šalnos. Liepa būdavo vienintelis mėnuo, kuomet šalnų tikrai nebūdavo, bet pernai ir ši taisyklė sulaukė išimties“.
Kaip apsaugoti augalus
Šalnų paprastai „bijo“ tik sukultūrinti, „naminiai“ augalai. „Gamtoje augantiems jos mažiau pavojingos, bet gamta prie to daugiau mažiau prisitaikiusi, nebent ateitų tikrai didelės šalnos. Kita vertus žoliniams augalams „jaudintis“ nėra ko, nes nušalę – jie dar spės vasarą ataugti“, - GRYNAS.lt pasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Laisvūnė Duchovskienė pataria vakare prieš šalną, šalnoms jautrių daržovių (agurkų, pomidorų, pupelių, ankstyvųjų bulvių ir kt.) daigus palaistyti, nes drėgna dirva naktį atvėsta lėčiau ir jos temperatūra būna 1,5—2°C aukštesnė už nelaistytos dirvos. Mažesnius daigus reikėtų apkaupti, o didesnius dengti agroplėvele. Agroplėvelė padeda apsaugoti daigus nuo nedidelių šalnų, staigių temperatūros pokyčių.
Agroplėvelė klojama tiesiai ant augalų, dviem sluoksniais. Jei klosim vienu sluoksniu, prišals augalų lapai ar žiedai, ten kur liesis su plėvele. Apdengti galime ir vienu sluoksniu, tačiau reiktų pasirūpinti, kad augalas nesiliestų su plėvele. Po agroplėvele „miegantys“ augalai būna 2 – 3 laipsniai aukštesnėje temperatūroje, tad šalnų daroma šalna panaikinama arba akivaizdžiai sumažinama.
Prieš šalnas nepatariama purenti dirvos, nes suardomi kapiliarai ir šiluma iš gilesnių žemės sluoksnių negali patekti į viršų. Nukentėjusius nuo šalnų augalus galima apipurkšti vandeniu, tuomet jei pamažu atsigauna.
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas habil. dr. Nobertas Uselis teigė, kad vietoj agroplevelės galima naudoti ir šiaudus, bet vėliau būna nepatogu, vėl juos nurinkti. Agroplevėle būna įvairaus storio, tad kuo storesnė – tuo geriau apsaugo. „Stipriausios šalnos būna sausros periodais. Tuomet prieš naktį augalus būtinai reikia palaistyti, bet šiandien neblogai palijo, tad gamta jau nuveikė šiek tiek darbo už mus“, - entuziastingai pasakojo mokslininkas.
Anot N. Uselio, kiek sunkiau yra apsaugoti medelius: „Šiuo metu jau žydi obelys. Šalnų metu gali nušalti žiedai, tokiu atveju augalas šiemet nebevestų vaisių. Sodininkai šalnų labai bijo ir stengiasi padėti savo augalams. Akivaizdu, kad agroplevele obelų ar kitų medelių neapdengsime, bet galima pagelbėti ir kitaip. Prekyboje yra pirkti specialios laistymo sistemos. Naktimis, kuomet laukiama šalnų, šios pastoviai purškia vandenį ir padengia žiedus vandeniu. Šalnų metu vanduo sušąla į ledą ir taip apsaugo žiedą. Tokias laistymo sistemas paprastai naudoja tik stambesni augintojai, nes jos – nepigi investicija“.
Stambūs sodininkai taip pat turi ir specialius ventiliatorinius purkštuvus. Nakties metu ir prieš aušrą (kuomet šalna būna stipriausia) jie važinėja tarp medžių ir patys purškia vandenį. Purškimo metu, ventiliatoriais yra judinamas ir oras – tai irgi padeda sumažinti šalnų daroma žalą. „Oro maišymas – gera apsauga, bet tam reikia specialios technikos. Yra tekę matyti užsienyje, kaip sodininkai net samdo sraigtasparnius, kad šie visą naktį judintų virš sodų orą. Žinoma, tai brangi „pramoga“, tad ją sau leisti gali nedaugelis“, - prisiminė N. Uselis.
Kiek archajiškesnis būdas – deginti laužus. „Dūmai veikia, kaip tam tikras skydas, prieš šaltį. Deginti reiktų tai, kas skleidžią daug dūmų, pvz. šlapius šiaudus. Tai nėra labai patikimas būdas, kadangi vėjas, kiti atmosferos reiškiniai gali dūmus paskleisti netinkama kryptimi arba jie tiesiog kils į viršų ir neuždengs sodo. Dabar mažai kas tai bedaro, bet ankščiau tai būdavo kone vienintelė priemonė apsaugoti nuo šalnų medelius“, - tikino mokslininkas.
Efektyvių, pigių ir paprastų apsaugos priemonių medeliams apsaugoti beveik nėra. Jei jūsų sode tik keli medeliai ir jūs juos labai branginate ir dėl jų jaudinatės, galite naktį praleisti purkšdami ant žiedų vandenį rankiniais purkštuvais. Arba pasikliauti savo sėkme. Tik bespręsdami ką daryti nepamirškite pražydusių braškių ir išdygusių daržovių.