Namuose galite užsiauginti tiek egzotiškų vaisių, kad neturėsite kur dėti

Jei nenorite parduotuvėje už egzotiškus vaisius kas mėnesį išleisti nemenką sumą pinigų, galite juos užsiauginti savo namuose. Manote, kad Lietuvoje citrinos, mandarinai ar apelsinai neauga? Klystate. Jų galite priskinti tiek, kad neturėsite kur dėti.

Užsiauginti citrusinius vaisius visai paprasta

Netiesa, kad Lietuvoje egzotiški vaisiai neauga, sako botanikė, Lietuvos edukologijos universiteto asistentė Teresė Jokšienė. Citrusinių vaisių gali užsiauginti beveik kiekvienas. Tiesa, tiems, kurie žino, kad augalui negalės skirti pakankamai laiko, sėklų geriau ir nesėti.

Universiteto oranžeriją prižiūrinti botanikė teigė, kad namų sąlygomis išaugintų vaisių skonis gali būti visai neprastas. Tačiau norint mėgautis skaniu derliumi, iš paprastos sėklos išaugusį medelį, kai jis bus maždaug pieštuko storio, reikėtų paskiepyti. Be to, jei augalo neskiepysite, jo žydėjimo, o tuo pačiu ir vaisių, turėsite laukti beveik 20 metų.

„Vaisių skonis priklauso nuo veislės. Iš sėklos išaugęs medelis žydėti pradės labai negreitai – tik po 18 ar 20 metų. Ir jo vaisiai tikriausiai bus neskanūs, panašūs į tuos, kurie auga Ispanijos gatvėse. O jei norime skanių, reikia skiepyti. Iš sėklos užsiauginame medelį ir ieškome draugo, kuris turi jau derantį medį. Jei jo vaisiai skanūs, paprašome mažos šakelės. Tada ją įskiepijame į iš sėklos išaugintą poskiepį“, - GRYNAS.lt kalbėjo T. Jokšienė.

Jei vadovausitės specialistės patarimu, vaisių sulauksite labai greitai. Pirmais metais jam žydėti geriau neleisti, o kitais metais pražydęs augalas jau turėtų užauginti vaisių, kurie bus lygiai tokie patys, kaip ir medžio, kurio šakelė įskiepijama.

Specialistė nuramino, kad ypatingos žemės egzotiškiems vaismedžiams nereikia. Tinka įprastinė, į kurią sodinami ir kiti augalai. Tačiau labai svarbu, kad augalas būtų laikomas šviesioje vietoje. O žiemą jam geriau augti žemesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje. Idealu, kai patalpos temperatūra – maždaug 14 laipsnių šilumos. Jei sausas oras, medelį reikia dažnai apipurkšti vandeniu.

Vienas medis gali duoti labai daug vaisių

Kokio dydžio būna citrusinių vaisių medžiai? T. Jokšienė įspėjo, jei augalo neplanuojama skiepyti, jis gali pasiekti netgi kambario lubas. O koks bus skiepijamo medelio aukštis, nusprendžia jo savininkas.

„Medelis iš sėklos auga labai greitai, bet jį visada galima karpyti. Paskiepytas auga kur kas lėčiau. Ir jį taip pat galima formuoti. Iš esmės viskas priklauso nuo skiepo aukščio. Kuo žemiau skiepijama, tuo medelis bus žemesnis“, - pasakojo pašnekovė, pridūrusi, kad jei augalas gerai prižiūrimas, dažniausiai jį skiepyti galima jau antrais metais.

Anot jos, citrusinių vaisių medį persodinti reiktų tuomet, kai jo šaknims vazone ima trūkti vietos arba tuomet, kai jis pasidaro per mažas ir augalas ima virsti ant žemės.

Tokius medelius pavasarį galima išnešti į lauką. Jiems ten kur kas geresnės sąlygos nei kambaryje. O atėjus rudeniui, kai oras atvėsta, nereikėtų pamiršti juos vėl parsinešti.
Citrinų, mandarinų ir apelsinų namų sąlygomis užsiauginti galima labai daug. Tiesa, juos auginantiems reikėtų kantrybės, kadangi kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, citrinos noksta labai lėtai.

„Esu skiepijusi kitiems ir žinau, kad kai kada užauga labai daug vaisių. Yra didelė tikimybė, kad bus didelis derlius. Tačiau reikia pasakyti, kad auginantys neskiepytus medžius gali turėti kitokios naudos. Tokių medžių lapai itin kvapnūs. O tai žmogui labai naudinga. Toks medis – namuose esantis tikras oro gaiviklis“, - atskleidė botanikė, pridėjusi, kad sodinimui tinka ką tik suvalgyta vaisiaus sėkla.

Balkone auga ir arbūzai

Citrusiniai vaisiai nėra vieninteliai egzotiški augalai, kuriuos galima auginti lietuviškomis oro sąlygomis. GRYNAS.lt skaitytojas Marius įrodė, kad Lietuvoje auga net ir arbūzai.
Iš Zarasų kilęs jaunas vyras, redakcijai atsiuntęs balkone užauginto arbūzo nuotrauką, teigė, kad neįprastu vaisiumi džiaugėsi prieš ketverius metus. Jo užaugintas vaisius svėrė iki kilogramo, o skonis nė kiek nesiskyrė nuo pirktų arbūzų parduotuvėje.

Marius atskleidė, kad specialiai auginti egzotiško vaisiaus neplanavo. Jis, keliaudamas iš Kroatijos į Lenkiją, įsigijo arbūzą ir parvažiavęs nutarė vieną jo sėklytę įkišti į žemę vazonėlyje. Balkone išstypo nemenkas augalas ir sukrovė vaisių.

„Kiti laisto, šokinėja aplink, o aš nieko nedariau – pavyko netyčiom“, - šmaikštavo Marius, prisipažinęs, kad arbūzo auginimo avantiūrai ryžosi, nes tuo metu neturėjo darbo ir nebuvo ką veikti.

Botanikė šiuo atveju nė kiek nesistebėjo. Tačiau ji pridėjo, kad Lietuvoje galima užauginti toli gražu ne kiekvienos rūšies arbūzų. Įstiklintame balkone per vasarą, T. Jokšienės teigimu, užaugę arbūzai gali derėti, tačiau norintiems pasiekti geresnį rezultatą ji pataria ankstyvą pavasarį, kai balkone vis dar šalta, vazoną su vaisiaus sėkla pirmiausia laikyti balkone.

Nėra paprasta gauti bananų sėklų

Kambaryje galima užsiauginti ir bananų. Tačiau didžiausia problema, kad sunku gauti jų sėklų. Pašnekovės teigimu, vaisiuose jų nėra, todėl norint jų pasisėti, sėklas visuomet tenka pirkti arba jų prašyti anksčiau bananus auginti pradėjusio draugo.

„Bananuose esantys grūdeliai – tik sėklų liekanos, todėl sėklas reikia pirkti. Bet ar derės, sunku pasakyti. Yra labai daug veislių... Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš sėklų išauginti bananai turės daug sėklų, kurios yra labai didelės – vos ne piršto galo dydžio. Gali atsitikti ir taip, kad bus ne bananas, bet tik jo sėklos“, - perspėjo moteris.

Pasak botanikės, norint, kad vaisiai būtų tikrai skanūs, geriausia išsirinkti norimos veislės augalą ir paprašyti ją auginančio žmogaus, kad atskeltų dalį kero.