Pakalnutės D. Grybauskaitės rankose atvėrė kelią diskusijoms dėl gėlės retumo

Savaitgalį šurmuliavusioje Gatvės muzikos dienoje pasirodžiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos rankose atsidūrusi pakalnučių puokštelė sukėlė tikrą diskusijų audrą.  Nes šios gėlės laikomos retomis, jas skinti ir jomis prekiauti - draudžiama. Šioje situacijoje vieni palaikė šalies vadovę, sakydami, kad draudimas prekiauti pakalnutėmis yra išpūstas burbulas, kiti tokį prezidentės gestą traktavo kaip pritarimą nelegaliai šių gėlių prekybai. GRYNAS.lt domėjosi, iš kur kilo toks draudimas ir kiek jis pagrįstas.

Abejoja, kad parduoda darželiuose užaugintas gėles

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas patvirtino, kad tvarka nėra pasikeitusi: pakalnutes skinti iš miško ir jomis prekiauti yra draudžiama. Tačiau, jeigu pakalnutės yra auginamos gyventojų darželiuose, tuomet draudimo nebelieka. Tiesa, reikia įrodyti, kad gėlės iš tiesų augintos darželyje. Paklaustas,  kaip tai padaryti ir ar gėlės fiziškai skiriasi viena nuo kitos, pripažino, kad jos praktiškai  vienodos.

„Ir šiemet vykdome reidus, buvo vienas penktadienį – yra nubaustų asmenų, tik neturiu dar informacijos, kiek tiksliai. Jeigu asmenys, kurie pardavinėja pakalnutes, nepaaiškina, iš kur jas gavo – tikėtina, kad jos paimtos iš miško. Kas augina pas save darželyje, negi raus savo gėlytes, visą grožį ir neš parduoti už kelis litukus? Mažai tikėtina“, - svarstė aplinkosaugininkas.

S. Mikėnas pripažįsta manantis, kad miškuose pakalnučių nėra mažai, tačiau įstatymas yra įstatymas ir jo reikia paisyti. Nebent mokslininkai atliktų naujus tyrimus,  kurie atskleistų kiek pakalnučių iš tiesų auga miškuose, gal jų ištekliai yra atsikūrę ir jas perdėm akylai saugoti nėra būtinybės.

„Mano supratimu, turėtų būti atlikti moksliniai tyrimai ir nustatyta, ar tų pakalnučių ištekliai yra pakankami ar jie senka. Kaip, sakykime, buvo padaryta su lašišomis. Kažkada jos buvo įrašytos į Raudonąją knygą, buvo programa, atliekami tyrimai, įveisiant šias žuvis - ir jų atsirado pakankamai. Kaip dabar žinote, lašišas leidžiama žvejoti, aišku žvejybos tvarka yra sugriežtinta. Lašiša išbraukta iš Raudonosios knygos. Su kiekvienu gyvūnu, ar augalu gali būti panašiai – jeigu yra nustatoma, kad jų yra pakankamai, kodėl gi ne?“- retorinius klausimus kėlė S. Mikėnas.

Jis mini ir dar vieną pavyzdį. Kai buvo pastebėta, kad sumažėjo briedžių populiacija – keletą metų buvo uždrausta juos medžioti. Stebėsenos ir tyrimų pagalba sugebėta situaciją stabilizuoti ir vėl atnaujinta briedžių medžioklė.

Nėra Raudonosios knygos gėlė

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius taip pat sutiko su aplinkosaugininko išsakyta nuomone, kad iš tiesų pakalnučių miškuose nėra mažai, tai nėra labai retos ar nykstančios gėlės.

„Ji nėra Raudonojoje knygoje. Tai reikštų, kad ji nėra toks retas augalas, kad reikėtų imtis visų priemonių atkūrinėti ar išsaugoti jos gausą ir pan. Bet ši gėlė yra Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąraše, kuriame yra visa grupė kitų augalų, pakalnutės ten įrašytos dėl intensyvaus naudojimo. Pakalnutė neauga bet kur – tą gali konstatuoti bet kas. Ji yra kvapni, graži, bent jau man - nostalgiją kelianti gėlė. Ji yra šakniastiebinis augalas, dauginasi dirvožemio sluoksnyje iškritusiais šakniastiebiais, todėl, kai yra renkama, viskas nuskinama – ne tik žiedelis, bet ir lapai“, - aiškino botanikas.

Anot jo, kai yra nuskinamas tik žiedelis, augalas lieka toliau augti – lieka jo žalioji dalis, kuri turi chlorofilo, gali toliau kaupti atsargines medžiagas šakniastiebyje. O jeigu nuskinamas visas augalas iki pat apačios – tokiu būdu augalo populiacija yra silpninama.

„Labai dažnai žmonės darželiuose augina tas pačias laukines pakalnutes, tačiau yra ir sukultūrintų – stambesniais žiedais, yra pakalnučių rausvais žiedais – ne visiškai baltų, - pasakojo V. Rašomavičius. - Pakalnutės lengvai dauginasi šakniastiebio dalimis, jeigu sąlygos pakankamos – ne didelė atokaita, ten puikiausiai jos sudaro tankius sąžalynus – kartais jie būna tokie tankūs, kad net nebežydi žiedais“.

Bėda, kad gėlės renkamos priemiesčiuose

Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas, paklaustas, ar iš tiesų pakalnučių skynimas iš miškų ir pardavinėjimas turgeliuose yra didelis blogis, ar nederėtų taikyti išimčių tuo besiverčiančioms močiutėms, svarstė, kad padarius išimtis būtų sunku situaciją sukontroliuoti.

„Sunku sureguliuoti, ar močiutė su dviem puokštelėmis, ar trim – ar kažkas pramoniniu būdu kokius vainikus pina – kaip nubrėžti tą ribą? Pensininkams leisti, o kitiems ne? Ar žiūrėti pagal pajamas?“, - svarstė pašnekovas. Jo teigimu, bėda yra ne tik, kad pakalnutės apskritai skinamos, bet ir iš kur jos atkeliauja.

„Močiutės toli nenuvažiuoja į miškus, kur galbūt pakalnučių yra gausiau, visi skina kur arčiau – atvažiuoja su autobusais į priemiestinius rajonus – ten ir stebime šių gėlių nykimą. Jeigu kažkada Verkių parke gražiausiai žydėdavo žibuoklės, jų žydėjimas po trupučiuką darosi menkesnis, nors šių gėlių ir nedraudžiama skinti“, - kalbėjo botanikas.

Savo ruožtu Prezidentūros Spaudos tarnyba, į užklausą, ar Prezidentės nuomone, močiutėms, pardavinėjančioms pakalnutes, derėtų taikyti išimtis ir jų nebausti, jokio atsakymo nepateikė. Taip pat nebuvo paaiškinta, ar šalies valdovės pozavimą su pakalnutėmis reikėtų traktuoti kaip pritarimą prekyba pakalnutėmis.

Draudžiama skinti ir daugiau augalų

GRYNAS.lt primena, kad pagal Administracinį teisės kodeksą, už pakalnučių skynimą ir prekybą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1000 litų. Kokia bauda skiriama, priklauso nuo situacijos. Pirmą kartą įstatymui nusižengusiems skiriamas įspėjimas. Prasižengusiems nebe pirmą kartą, tenka sumokėti piniginę baudą. Jos dydis nepriklauso nuo pardavinėjamų pakalnučių kiekio. Lengvinančia aplinkybe laikomas pažeidėjo gailėjimasis dėl neteisėtos veikos vykdymo.

Aplinkos ministerija siūlo tausoti gamtą ir kai kuriuos vaistinius augalus, pavyzdžiui, kmynus, pakalnutes, valerijonus užsiauginti plantacijose. Lietuvoje draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių šilagėlėmis ir vandens lelijomis, rauti, kasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį, miškinę leliją, lieknąją plukę, pavasarinę raktažolę, didžiažiedę rusmenę.