Mėgstantys iškylas gamtoje jau pastebėjo: nors šiemet nekankina uodai, užtat ramybę drumsčia įžūlios širšės, ramiai pavalgyti neduodančios nei pietaujantiems didmiesčių lauko kavinėse, nei išsitraukusiems obuolį ar kriaušę užkandžiui prie jūros. Į GRYNAS.lt parašiusi skaitytoja Ingrida teigė, jog pajūryje šiuos vabzdžius tenka nuolat baidyti nuo maisto - kitaip neįmanoma pavalgyti. Mokslininkų tai nė kiek nestebina - jie pripažįsta, kad šiemet širšių ir vapsvų - tiršta, tačiau kartu pateikia receptą, kokiais būdais galima sumažinti širšių skaičių.
Paaiškino, kodėl pajūryje daug vapsvų
Entomologas, Vilniaus universiteto doc. dr. Eduardas Budrys GRYNAS.lt teigė, kad lyginant su praėjusiais metais, pavasaris vapsvoms ir širšėms nebuvo palankus, kadangi gegužė buvo šalta ir lietinga. Dėl to lizdų skaičius nėra didelis. Tačiau padėtis radikaliai pasikeitė antroje vasaros pusėje. Tuomet užplūdo labai palanki šiluma lizdams vystytis.
doc. dr. Eduardas Budrys
Kadangi vapsvos pajūryje pastoviai randa maisto, įpranta prie tos vietos ir nuolat sugrįžta.
„Matyt, kad dėl tos priežasties lizdai didesni už vidurkį. Kadangi stambios šeimos, yra daug darbininkių. Dėl šilto oro vapsvos aktyvios, todėl labiau pastebimos. Šiuo metu jos intensyviai ieško maisto žmonių aplinkoje. Jei staigiai neatšals, žiemos daug vapsvų“, - kodėl šiuo metu vapsvos neduoda ramybės poilsiautojams, paaiškino mokslininkas.
Pasidomėjus, kodėl vapsvų tiek daug pajūryje, docentas aiškino, kad tuo stebėtis nereikėtų. Anot jo, dėl to iš dalies kalti ir patys poilsiautojai, pliaže paliekantys maisto, kuris vilioja šiuos vabzdžius. „Pajūryje apskritai yra visų vabzdžių koncentracija didesnė. Jie skraido atsitiktinėmis kryptimis, bet, patekę į jūrą, skrenda atgal, todėl pajūrio zonoje jų sutinkama labai daug. Ir šiaip vabzdžių toje vietoje žūva daugiau nei kitose vietose. Be to, ten yra daug maisto, kurį išmeta poilsiautojai. Mėtosi popierėliai nuo ledų ir pan. Kadangi vapsvos pajūryje pastoviai randa maisto, įpranta prie tos vietos ir nuolat sugrįžta“, - tikino mokslininkas.
Tačiau visus drebančius dėl vapsvų E. Budrys ramino, sakydamas, kad pajūryje ar lauko kavinėse jos tikrai nėra nusiteikusios agresyviai. Svarbiausia nesiblaškyti ir jų neprispausti. „Jų koncentracija tikrai nėra labai didelė. Dar nesu matęs tokios vietos, kad vapsvų būtų labai daug. Žmonės tiesiog labai skausmingai reaguoja. Jiems atrodo, kad vapsvos puola. Bet jos puola tik prie lizdo. O pliaže lizdų nėra. Atsitiktinai sutiktos vapsvos gelti nesiruošia“, - aiškino mokslininkas.
Citata
Tačiau efektyviausia priemonė, pasak entomologo, pavasarį sunaikinti vapsvų (širšių) lizdus. Vasarą tai padaryti žymiai sunkiau. Todėl tie, kurių sodybose įsikūrė vapsvos, jų draugiją kęs iki tol, kol atvės orai.
Spąstai gaminami iš alaus ir medaus
Visgi poilsiaujantys sodyboje gali imtis tam tikros priemonės, kuri padėtis sumažinti įkyruolių skaičių. Norint pasigaminti specialų mišinį reikia tik dviejų ingredientų – alaus ir medaus.
„Poilsiaujantys sode gali pasigaminti alaus ir medaus mišinį. Indelį su tuo turiniu reikia pakabinti tiesiog ant medžio šakos. Rūgstanti medžiaga vapsvas vilioja. Tada jos atskrenda ir paskęsta. Tokiu būdu netoliese esantis lizdas nesunaikinamas, bet susilpninamas. Dėl to sumažinamas širšių skaičius“, - pasakojo E. Budrys.
E. Budrys
Vapsvų koncentracija tikrai nėra labai didelė. Dar nesu matęs tokios vietos, kad vapsvų būtų labai daug. Žmonės tiesiog labai skausmingai reaguoja. Jiems atrodo, kad vapsvos puola. Bet jos puola tik prie lizdo. O pliaže lizdų nėra. Bet atsitiktinai sutiktos vapsvos gelti nesiruošia.
Taip pat jis pridūrė, kad neapsikentę vapsvų gali nusipirkti specialias gaudykles, kuriose naudojami kvapai traukia vapsvas. Tokiu būdu jos atskrenda prie masalo ir prikimba prie lipnios medžiagos.
Tačiau efektyviausia priemonė, pasak entomologo, pavasarį sunaikinti vapsvų (širšių) lizdus. Vasarą tai padaryti žymiai sunkiau. Todėl tie, kurių sodybose įsikūrė vapsvos, jų draugiją kęs iki tol, kol atvės orai. Tuomet jų aktyvumas sumažės, o spalį su šiais vabzdžiais, tikėtina, visai neteks susidurti.
Bitininkai skundžiasi, kad už vapsvas žymiai didesni širšuolai puola bites ir netgi iš avilių „vagia“ medų. Mokslininkas sutiko, kad šiems vabzdžiams metami kaltinimai nėra laužti iš piršto. „Bites puola širšuolai. Jie stambesni už bites. Bitės gaudomos lervų maistui. Ir tikrai jos „vagia“ medų iš avilių. Kaip tik todėl bitininkai širšuolų lizdus bando sunaikinti. O vapsvos tai tik sukamo medaus gali užsinorėti“, - sakė E. Budrys.
