Pavojus dėl druskos: didėja akys ir smegenys

Druska, kuria jau pradėti barstyti keliai ir šaligatviai, pavasariui atėjus niekur nedingsta. Ištirpusi ji patenka į gruntą ir pradeda savo „kelionę“ per ekosistemą. Žinant, kad komunalinės tarnybos sniegui ir ledui šalinti naudoja įspūdingus druskos kiekius, visai dėsninga rimčiau pasidomėti kaip šioji medžiaga veikia aplinką.

Pirmiausia kenkia greta augantiems augalams

Pirmiausia reikia paminėti, kad padidėjęs natrio druskų kiekis augaluose padidina drugelių patinėlių jėgą ir daro juos „raumeningesniais“. Na, o dėl tos pačios priežasties patelių smegenys ir akys tampa didesnės.

Akivaizdu, kad pirmosiomis druskos poveikio aukomis tampa pakelės augalai ir jais mintantys vabzdžiai. Minesotos universiteto (JAV) ekologai nutarė nustatyti, kokie druskos kiekiai patenka į augalus.

Rezultatas buvo neguodžiantis: po sniegingų 2011-ųjų ir 2013-ųjų metų žiemų natrio kiekis augaluose išaugo nuo 1,5 iki 30 kartų. Tai tiesiogiai sietina tik su druskos pagrindu pagamintų reagentų naudojimu. Lygiagrečiai mokslininkai tyrė ir kitą mitybos piramidės laiptelį – augalais mintančius vabzdžius. Eksperimento metu monarchų drugelių vikšrus maitino „sūdytais“ augalais ir vėliau lygino duomenis su kontroline vikšrų grupe, kuri laikėsi įprasto raciono.

Paaiškėjo, kad druskingą maistą valgę vikšrai buvo stambesni, tačiau išgyveno jų mažiau. Jei kontrolinėje grupėje 58 proc. vikšrų išgyveno iki metamorfozės stadijos, tai tarp druskingų augalų valgytojų tokių buvo 40-50 proc.

Padidėja akys ir smegenys

Tačiau labiausiai nustebino vabzdžių skirtumai, kuomet vėliau mokslinkai pradėjo tyrinėti suaugusius drugelius. Didžiausiu netikėtumu tapo tai, kad druska užterštoje aplinkoje išaugę vabzdžiai pralenkė įprastomis sąlygomis augusius. Patinėliai buvo gerokai stipresni ir jų raumenų masė didesnė. O štai patelės greičiausiai tapo protingesnėmis, nes jų smegenų masė padidėjo, be to, padidėjo ir akys. Kaip žinia, natrio druskos teigiamai veikia ir raumenų, ir smegenų vystymaisi. Dėl to drugeliai virto „akseleratais“.

Lyg ir galėtume pasidžiaugti, kad nors šiuo atveju antropogeninis poveikis gamtai buvo naudingas, tačiau džiaugtis toli gražu neverta. Norėdami patikrinti kaip veikia tikrai dideli druskos kiekiai, kurie atitiktų šalia magistralinių kelių ir plentų esančią taršą, mokslininkai iki atitinkamo lygio padidino druskos kiekį vabzdžių racione. Ir štai čia paaiškėjo, kad jei silpniau druskingoje aplinkoje išgyvendavo 40-50 proc. vikšrų, tai stipriai druskingoje vos 10 proc., t.y. druska jiems jau tapo nuodu.

Patys tyrėjai savo straipsnyje žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, komentuodami tyrimų eigą ir rezultatus, pažymi, kad jie pirmiausiai tyrė druskos taršą šalia įprastinių kelių, tačiau akivaizdu, kad tolimesnių tyrimų kryptis bus būtent magistraliniai keliai.

Lietuvos geologijos tarnyba taip pat tiria mūsų šalies keliuose barstomos druskos poveikį aplinkai. Hidrogeologijos skyrius vedėjas Kęstutis Kadūnas analizuoja barstomų druskų poveikį gruntiniam vandeniui ir pastebi natrio chlorido padidėjimą jame.

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 gramų druskos.

„Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija), paviršinius vandenis, neigiamai veikia tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis“, - rašoma K. Kadūno moksliniame straipsnyje.