Stumbrai – ne avys, vien tvorų neužteks
Pagal Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumbrų apsaugos planą, Kėdainių rajone laisvėje gyvenantys stumbrai turi būti perkelti į Telšių, Varėnos miškuose ir Dzūkijos nacionaliniame parke esančius aptvarus, o vėliau po tam tikro laiko gyvūnai turėtų būti išleidžiami į laisvę.
Vienas iš stumbrų apsaugos plano rengėjų docentas dr. Kęstutis Pėtelis BNS sakė, kad perkelti stumbrus iš Kėdainių rajono reikia, nes jų populiacija regione yra per didelė.
„Planas jau yra vykdomas, jis yra išdėstytas per kelis metus. Į jį įeina daug įvairių priemonių, viena iš jų – pats plano parengimas ir patvirtinimas, nors parengiamieji darbai jau yra pradėti tiek „Žvėrinčiuje“, tiek ir Dzūkijos nacionaliniame parke“, - GRYNAS.lt aiškino L. Budrys.
Anot jo, daug laiko pareikalauja dokumentacijos parengimas – tai ir miškotvarkos projekto parengimas, techninės užduoties ir specifikacijų parengimas ir t.t. Tik atlikus šiuos darbus, galima pereiti prie praktinių dalykų.
Tam, kad stumbrai galėtų būti sėkmingai perkelti į aptvarus, reikia parengti visą reikiamą infrastruktūrą – nutiesti kelius, įrengti pagalbines patalpas, girdyklas, atlikti hidromelioraciją, įrengti pašarines aikšteles ir t.t.
„Pirmas objektas, kuris yra paprastesnis ir reikalauja mažiau lėšų – Telšių „Žvėrinčius“, ten stumbrus perkelti planuojame kitų metų rugsėjo mėnesį. Antrajame etape – irgi iki rugsėjo mėnesio turėtų būti parengta didžiojo aptvaro, iš kurio bus paleidžiami stumbrai į laisvę, dokumentacija, o vėliau iš kitos finansinės perspektyvos lėšų (2015-2018-ųjų) jau turėtų prasidėti aptvarų statybos ir stumbrų perkėlimas“, - pasakojo Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas.
Pašnekovas sako suprantantis žmonių nekantravimą, tačiau jeigu norima visą stumbrų apsaugos planą atlikti atsakingai, vertėtų vengti skubos: „Tai ne metų ir ne dviejų metų darbas“, - priduria.
Mokysis patys iš savęs
Stumbrų apsaugos plano įgyvendintojai jau buvo susitikę su Baltarusijos stumbryno atstovais, ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su rusai, ir su lenkais. „Tie stumbrai, kurie bus paleidžiami į laisvę, turės radiosiųstuvus, jie bus pastoviai stebimi. Yra tokios prielaidos, kad mūsų stumbrai gali susijungti su didžiąja Belovežo stumbrų populiacija, o tai tikrai yra labai gerai stumbro rūšies tolimesniam išlikimui“, - aiškino specialistas.
Seni ir ligoti stumbrai bus „išimami iš populiacijos“
Stumbro apsaugos plane iš pradžių numatyta, kad seni ir ligoti stumbrai bus išmedžiojami, tačiau vėliau BNS kalbintas šio plano vienas iš rengėjų K. Pėtelis, tai aiškino kiek kitais žodžiais: „Jie (stumbrai) nebus medžiotojų medžiojami, jie bus išimami specialiai apmokytų žmonių. Stumbrus, kurie yra nusenę, agresyvūs, kadangi jie kenkia pačiai populiacijai, reikia išimti“, - naujienų agentūrai sakė K.Pėtelis.
„Pagal medžioklės apibrėžimą negalima to pavadinti medžiokle, nes ligoti ir seni stumbrai gali pernešti ligas, sužeisti kitus stumbrus toje populiacijoje, jeigu jie yra vienaragiai ir pan., taigi yra vykdoma atranka (tą daro ir lenkai, turintys kur kas daugiau stumbrų). Stumbrai natūralių priešų gamtoje neturi, jeigu leisime populiacijai gyventi kaip gyvena, irgi nebus gerai, nes mes taip ar taip jau esame įsikišę, dalyvaujame tos populiacijos reguliavime ir formavime. Nieko čia nėra baisaus ar nehumaniško, jeigu mes ligotus, neperspektyvius stumbrus užmigdysime, jeigu baisu pasakyti žodį „sumedžiosime“, - aiškino pašnekovas.
Anot jo, stumbrų išėmimo iš populiacijos metu dalyvaus veterinarijos gydytojai, kurie ir pasakys, kada žvėrys akivaizdžiai daro žalą kitiems populiacijos nariams.
„Ta medžioklė nebus tokia, kad užsieniečiai piniguočiai sulėks ir medžios mūsų stumbrus, anaiptol! Tai vyks tik dalyvaujant veterinarijos gydytojui, plane parašyta, kas tą veiksmą galės atlikti. Slaptų dalykų čia būti negali“, - tikino L.Budrys.
Didžiausia plano nauda – patiems stumbrams
Visuomenėje netyla kalbos, kad stumbro apsaugos planas vis dėlto naudingiausias bus nuo jų kenčiantiems ūkininkams, kuriems stumbrai išmindo pasėlius ir kitaip trukdo ūkininkauti. L. Budrys su tuo sutinka tik iš dalies ir akcentuoja, kad didžiausias dėmesys tenka patiems stumbrams, jų gyvybingos populiacijos išlaikymui ir tik paskui teikiama pagalba ūkininkams.
„Stumbro apsaugos planas pirmoje eilėje skiriamas išsaugoti mūsų vienintelį tokį likusį ir atgal sugrąžintą girių karalių stumbrą. Ir antroje eilėje, be abejo, norima nuimti įtampą Vidurio Lietuvoje dėl žalos darymo žemės ūkio pasėliams, ta žala tikrai auga kiekvienais metais. Mes esame per metus išmokėję pusę milijono, jeigu taip būtų ir toliau – iš vienos pusės mes gadintume žvėrį kaip laukinį, nes jis tampa domestikuotu gyvuliu, daugiau laiko per metus praleidžia žemės ūkio kultūrose – rapsuose, runkeliuose, javuose negu gyvendamas miške. Mokslininkai įrodė, kad dėl to keičiasi stumbrų elgsena, mitybos būdas – tai yra blogai ir pačiam stumbrui“, - aiškino AM specialistas.