Danijoje įvestas pirmasis pasaulyje riebalų mokestis. Visi maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų papildomai apmokestinti. Šalies valdžia taip siekia sumažinti riebalų vartojimą ir surinkti papildomų mokesčių sveikatos problemoms spręsti.
Mokesčio įstatyme rašoma, kad kiekvienas maisto produktas, kurio masę sudaro daugiau nei 2,3 proc. sočiųjų riebalų (toliau riebalai) bus apmokestintas. Kaina priklauso nuo riebalų kiekio. Vienas kilogramas riebalų įvertintas 16 Danijos kronų (~7,5 Lt), vadinasi, jei 1 kg sveriančiame maisto produkte, pusė jo svorio sudaro riebalai, pirkėjas privalės sumokėti 8 kronų mokestį.
Pabrango beveik viskas
Sotieji riebalai dažniausiai gaunami iš gyvūninės kilmės produktų. Augalinės kilmės maiste jų beveik nėra arba yra labai mažai. Sotieji riebalai yra naudojami daugelio maisto produktų gamyboje, todėl mokestį pajautė beveik visi gyventojai.
Po mokesčio įsigalėjimo, prekybos centruose pusė kilogramo sviesto pabrango vidutiniškai 2,5 kronos (~ 1,15 Lt), sūrio kilogramas – 1,5 kronos (~ 0,7Lt), o taukų kilogramo kaina išaugo net 35 proc. Mokestis buvo pritaikytas ir pienui, praktiškai visai mėsai, kai kuriems aliejams. Šis mokestis atsiliepė ir viešo maitinimo įstaigų kainoms: jos vidutiniškai pakilo 5 proc.
Prieš pat mokesčio įsigalėjimą danai suskubo prisipirkti dažniausiai naudojamų produktų, visgi atsargos nebus amžinos.
Viskas dėl sveikatos
Danijos Sveikatos apsaugos ministras Jakobas Axelis Nielsenas interviu teigė, kad naujasis mokestis įvestas pirmiausia norint apsaugoti piliečių sveikatą. „Didesni mokesčiai cukrui, saldikliams, tabakui ir riebalams yra svarbūs žingsniai ilginant vidutinę gyvenimo trukmę šalyje“, teigė jis.
GRYNAS.lt ankščiau rašė apie tai, ar riebalai tikrai yra žmogui labai svarbūs?
Anot Danijos Vyriausybės, riebalų mokestis nebuvo naujovė. Įstatymo projektas buvo pateiktas dar 2009 m., vėliau nuolat tobulinamas.
Danijoje nėra privataus sveikatos draudimo. Visi gyventojai nuo pajamų moka mokesčius į Ligonių kasas, o šie paskirstomi visos šalies gydymo įstaigoms. Naujienų agentūros AP kalbinti sveikatos specialistai pasakojo, kad dideli riebalų kiekiai yra labai kenksmingi sveikatai, nes lemia daug širdies ligų ir vėžinius susirgimus. Vadinasi, dėl vienų gyventojų pomėgio mėgautis itin riebiu maistu, už jo gydymą privalo mokėti visi.
Sveikatos ministerija taip pat susirūpinusi ir didėjančiu danų svoriu. Nors šalyje tik apie 10 proc. gyventojų yra nutukę ir apie du kart tiek kenčia dėl viršsvorio - tai vieni mažiausių rodiklių Europoje, bet šie skaičiai nuolat auga. „Norime užkirsti tam kelią, kol dar nevėlu“, - pridūrė J. A. Nielsenas.
Patenkinti nevisi
Neskaitant gerų valdžios norų, pakilusiomis kainomis patenkinti nevisi gyventojai. „Tai tipiška valdžiai – ji visad ras būdų kaip padidinti mokesčius“, - skundėsi Alisa clausen, Pietų Jutlandijoje gyvenanti moteris, - „Kodėl valdžiai turi rūpėti kiek mes vartojame riebalų? Dabar dar nori smarkiai padidinti tabako kainas. Teoriškai tai gal ir gerai – nesveiki produktai taps brangesni, kad mes kuo mažiau jų vartotume ir papildomi pinigai bus skirti gydymui, bet vistiek nepritariu tokiems dalykams. Kažkoks „didžiojo brolio“ metodas, kai aiškinama kas kiek ir ką turi vartoti“.
Riebalų mokesčiui nepritaria ir dalis mitybos specialistų. „Klaidinga yra vertinti maisto produktą pagal vieną kriterijų“, - kalbėjo dr. Arne Astrup, Kopenhagos universiteto mokslininkė, - „Pvz. imkime sūrį. Jame daug riebalų, bet jame taip pat gausu kalcio ir baltymų, kurie amortizuoja riebalų poveikį organizmui. Tai įrodo ir tyrimai. Žmonės kurie valgo daug sūrio širdies ligomis serga nedažniau nei jo nevalgantys“. Dietologė taip pat spekuliavo, kad naujasis mokestis tėra juokingas būdas užlopyti biudžeto skyles, nes 2012 m. Danijai gresia 1 mlrd. kronų deficitas.
Pardavėjai ir maisto gamintojai suskubo paskelbti ir apie parašų rinkimą, kad būtų atšauktas mokestis, bet oficiali akcija dar neįvyko. Jie mano, kad reikalavimas visiems be išimties maisto produktams taikyti mokestį yra mažų mažiausia keistas. Nesvarbu ar tai būtų pienas iš miltelių ar iš laukuose ganomų karvių. „Valdžia sako, kad linki visiems sveikatos, bet ištikro stumia gyventojus link to, kad šie pirktų pigesnius sintetinius maisto produktus, o ne tikrai natūralius ir sveikus. Juk tai visiška kvailystė“, - su užsidegimu mokestį kritikavo Christianas Puglisis, sveiko maisto restoranų tinklo savininkas, kuris dar nepadidino maisto kainų.
Sprendimas nebus keičiamas
Panašu, kad veiksmų mokesčiui sumažinti ar atšaukti iš valdžios pusės nebus. Už jį balsavo 90 proc. Parlamento narių. Vienintelis kelias kažką pakeisti yra tik patiems gyventojams imtis iniciatyvos. Danai yra politiškai aktyvi visuomenė. Šalyje jau nekartą žmonių iniciatyva buvo pakeisti valdžios sprendimai.
Kita vertus, kaip rodo istorija, skandinavai dažnai sutinka mokėti didesnius mokesčius dėl savo gėrovės. Visose Šiaurės Europos šalyse egzistuoja didžiuliai mokesčiai už sveikatos ar socialinę apsaugą. Nevienas nesveikas produktas yra apmokestintas didžiuliais muitais, o alkoholio ir tabako kainos čia didžiausios pasaulyje.
Finansų ministerijos skaičiavimais, mokestis galės būti surinktas nuo maždaug 82 mln. kg riebalų. Tai biudžetui atneštų papildomų 1,3 mlrd. kronų pajamų (~ 603 mln. Lt).