Prenumerata 25 savaitėms
Internete išplatintame kelių gamtinės žemdirbystės atstovų kvietime tapti sezoniniais gamtinės žemdirbystės produktų valgytojais rašoma, kad visos daržovės bus auginamos laikantis gamtinės žemdirbystės principų, t. y. nenaudojant cheminių preparatų nei tręšimui, nei augalų apsaugai.
Prenumeratai siūlomų daržovių asortimentas itin platus – nuo laukinių žalumynų ar arbatų rinkinių iki salotų, ridikėlių, braškių, pomidorų, bulvių ir t.t. Kainos aukštesnės nei parduotuvėse, tačiau, kaip teigia idėjos autoriai, produkcijos kainą sudaro trys komponentai: 45 proc. bazinis pamatas (žinios, patirtis, sėklų pirkimas, daigų auginimas), 40 proc. auginimo sąnaudos (mulčio pasigaminimas, mulčiavimas, ravėjimas ir t.t.) 15 proc. pristatymas (kelionės kaštai).
„Padirbėjus vieną dieną darže jūsų vėlesnių krepšelių kaina sumažėja 4 proc. Jei jūs skirtumėt 10 dienų darbui darže, tai savo daržovių auginimo sąnaudas įvykdytumėte. Vadinasi 40 procentų daržovių kainos jums jau mokėti nereikėtų“, - rašoma skelbime.
Vienintelė sąlyga, kuri iškeliama daržovių prenumeratoriui – įsipareigoti nupirkti 25 kassavaitinius daržovių krepšelius, iš anksto sumokant 280 litų užstatą. Už šiuos pinigus pirkėjas gautų 8 kassavaitinius daržovių krepšelius, už likusius 17 jis susimokėtų pats, kas savaitę atsiimdamas produkciją. Jeigu pirkėjas po 17 krepšelių dingsta, užstatas negrąžinamas. „Tai kompensacija mums už tai, kad mes jums auginome išskirtines daržoves, o jūs nenupirkote“, - aiškina idėjos autoriai. Jeigu žmogus negali konkrečią savaitę savo daržovių krepšelio atsiimti, jis turėtų įsipareigoti surasti kitą pirkėją.
Kaip vyksta užsakymas?
GRYNAS.lt atliko nedidelį eksperimentą ir pabandė kaip „paprastas valgytojas“ išsiaiškinti, ko jis gali tikėtis iš tokios prenumeratos.
Susisiekus su viena iš gamtinės žemdirbystės ūkio savininke, paaiškėjo, kad pirkėjui šviežių daržovių krepšelis kainuotų 35 litus per savaitę. Už šią sumą žmogus galėtų pats susikomplektuoti, kokių daržovių jis nori. Tiesa, pasirinkimą reikėtų priderinti prie to, kas tuo metu lysvėje auga, juk ir vaikui aišku, kad kovo pabaigoje pomidorai lysvėje dar neraudonuoja ir pan.
„Negaliu, kaip sakoma, ieškoti pas kaimynus, to, kas pas mane neauga, arba jeigu dar ne sezonas. Bet vėlgi yra žmonės, kurie kažkokių daržovių nevalgo, galima įdėti kitokių – žmogus renkasi pagal tai, kas sezono metu dera“, - pasakojo gamtinės žemdirbystės ūkio savininkė. Ji pripažino ūkyje neauginanti tik pomidorų, nes šiems reikia daugiau saulės, kurios jos ūkyje maža, o auginti juos šiltnamyje netinka prie gamtinės žemdirbystės principų - daržovės turi būti auginamos tik natūraliame grunte. Ūkį, kuris duoda derlių, moteris teigė turinti jau treji-ketveri metai, tačiau platesniam pirkėjų ratui ji savo produkciją nutarusi pasiūlyti tik šiemet.
Ji teigė, kad nėra nusistačiusi ir prieš dokumentinę sutartį, jeigu klientas pageidauja, galima būtų ne tik žodžiu bendradarbiavimą grįsti. Moteris sakė esanti ganėtinai lanksti, todėl suteiktų galimybę pabandyti daržovių užsisakyti ir be prenumeratos, nors žinoma norėtų, kad klientas galėtų ilgesniam laikui įsipareigoti, nes jei daržovės lysvėje augs, o pirkėjų nebus – išeis nuostolis.
„Nežinau, kiek tų pirkėjų turėsiu, dabar lyg kelis jau ir turiu. Viskas priklausys kiek tų žmonių bus, kokios bus apimtys ir pan. Ne viskas į pinigus remiasi, man svarbiau, kad galėčiau galbūt klientą užsiauginti kitiems metams“, - sakė augintoja.
Norint užsiprenumetuoti daržovių krepšelį visam sezonui iš pradžių reikės pervesti užstatą į sąskaitą, o vėliau bus organizuojamas susitikimas ūkyje, kuriame bus susipažįstama, parodomos veislės, kurios bus auginamos ir pan.
Bendradarbiavimas, grįstas pasitikėjimu, populiarus svetur
Kito gamtinės žemdirbystės ūkio savininkė, nenorėjusi viešinti savo pavardės, teigė daržovių iš gamtinės žemdirbystės ūkio užsisakyti pirkėjams siūlanti nuo pernai metų. „Iš pradžių buvo sunku išdrįsti paprašyti didelės pinigų sumos, buvo šiokių tokių nesklandumų, todėl šiemet bandome kitokią tvarką įsivesti – yra užsakymas, augini, nėra – neaugini, tai juk ne turginė prekė“, - patirtimi, norint lietuviams pasiūlyti šviežių daržovių tiesiai iš ūkio, dalijosi pašnekovė.
Pasiteiravus dėl kvitukų – garanto pirkėjui, kad augintojas neapgaus, moteris teigė, kad kol kas tokio dalyko nereikėjo – su klientu buvo bendraujama, todėl būdavo pasitikėjimas. „Lietuvai tai yra naujas dalykas, bet Vokietijoje, Amerikoje, teko girdėti, kad tai yra populiaru, kai prie ūkininko buriasi bendruomenės – jie gali apsilankyti darže, padirbėti. Ir mes turime tokią idėją. Kol kas lietuviams nelabai priimtina, bet galbūt reikėtų tokią mintį daugiau skleisti“, - svarstė gamtinės žemdirbystės propaguotoja.
Pernai padirbėti pašnekovės ūkyje atvyko viena mergina, kiti tam nesurado laiko, tačiau, kaip svarstė pati ūkio savininkė, žinojimas, kad galima tai padaryti pirkėjams davė užtikrintumo, kad tavęs neapgaus, atsirado daugiau tarpusavio pasitikėjimo.
Pašnekovė svarstė, kad šiuo metu ūkyje, kuris yra įsikūręs netoli Širvintų, galima būtų užauginti produkcijos ne daugiau kaip 25 žmonėms, kuriems 25 savaites iš eilės galima būtų parengti po kassavaitinį įvairių daržovių krepšelį.
„Norėtume, kad tokia sistema (vartotojas perkantis tiesiai iš ūkio) būtų sukurta ne tik rinktinei produkcijai, bet ir ne rinktinei produkcijai taip yra geriau, gautume švaresnę produkciją, ji būtų kokybiškesnė ir šviežesnė. Norima, kad pirkėjas bendrautų tiesiai su ūkininku, aplenkiant parduotuvių, kuri paskirsto, grandį“, - ateities vizijomis dalijosi gamtinės žemdirbystės ūkio savininkė.
Reikalauti vartotojų įsipareigojimų - nerealu
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad nors iniciatyva vartotojui suteikti galimybę nusipirkti ūkininko produkcijos tiesiai iš ūkio sveikintina, viskas atsiremia į kainą.
„Jeigu vartotojas nori vieno ar dviejų kilogramų daržovių, niekas jam neveš, augintojui yra per didelės išlaidos. Bet jeigu po maišiuką-kitą morkų ar bulvių žmogus norės nusipirkti sau ir savo artimiesiems, augintojas tikrai atveš į namus, tuo labiau, jeigu reikia atvežti į didmiesčius, ten, kur augintojas ir taip veža savo produkciją“, - sakė daržovių augintojų atstovė.
Z. Cironkienės teigimu, reikalavimo iš vartotojų įsipareigoti nupirkti tam tikrą kiekį produkcijos per sezoną, daržovių augintojų asociacijos nariai nekelia, nes tai nerealu: „ Lietuvoje daržovių supirkėjai jokių ilgalaikių fiksuotų įsipareigojimų nenori. Kalbant apie ūkininko ir tiesioginio produkcijos vartotojo ilgalaikius susitarimus irgi nerealu galvoti, nes viena pusė paprastai nepasitiki kita, lietuviai yra ganėtinai nepatiklūs. Šiai dienai Lietuvoje nėra taip, kad tu augintum susiplanavęs pagal tai, kokias tu turi išankstines sutartis. Tiek prekybos tinklai, tiek didmenos prekyba, ar patys gyventojai nenori pasirašyti konkrečių sutarčių su kiekiais. Ūkininkui būtų lengviau planuoti savo veiklą, ūkio plėtrą, jeigu jis žinotų, kiek jis turi užauginti, kiek iš jo nupirks“, - svarstė pašnekovė.
Ji išreiškė nuomonę, kad jei ūkis augina daržoves savo reikmėms ir atliekamą dalį parduoda kaimynams, draugams, giminaičiams, tai galima grįsti pasitikėjimu, oficialių produkcijos saugą įrodančių dokumentų neturėtų reikėti, tačiau prekinei produkcijai išėjus į platesnę rinką – dėl savo paties interesų reikėtų rinkai tiekiamą produkciją pasitikrinti laboratorijose. Iš vienos pusės dėl to, kad vartotojas bet kokiu produktu apsinuodijęs, gali suversti kaltę neaiškios kilmės daržovėms, o iš kitos pusės, vartotojams turi būti užtikrintas tiekiamos produkcijos saugumas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, nesvarbu ar ūkininkas savo užaugintą produkciją parduotų turguje, ar internetu, ar pristatytų pagal priimtą užsakymą, jo veikla yra priskiriama žemės ūkio veiklos pajamoms. „Kadangi ūkininkai, įregistravę ūkį Ūkininkų ūkių registre, prilyginami individualią veiklą vykdantiems gyventojams, realizuodami savo ūkyje išaugintą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją neprivalo registruoti kitos veiklos vykdymo formos, t.y. neprivalo steigti juridinio asmens, registruoti prekybos individualios veiklos ar įsigyti prekybos verslo liudijimo“, - rašoma VMI atsakyme.
Pažymima, kad jei ūkininkas nėra PVM mokėtojas (jo pajamos per metus neperžengia 155 tūkst. litų), jam nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jeigu suma viršija šią ribą, mokama 5 proc. GPM. Ūkininkai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir „Sodros“ mokesčius.
Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, ūkininkams, prekiaujantiems šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, užtenka turėti ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą arba žemės ūkio valdos įregistravimo pažymėjimą. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo jiems turėti neprivaloma. Išimtis taikoma tik ekologiniams ūkiams, kurie prekiauja ekologine produkcija - jiems sertifikatus turi išduoti viešoji įstaiga „Ekoagros“.