„Vaikų stovyklas organizuojame jau trečius metus, - teigia „Nuotykių akademijos“ vadovė Jolanta. - Stovyklos esmė, kad kiekvienas atvykęs vaikas gauna šunį ir turi juo rūpintis: vedžioti, šerti ir panašiai. Tokiu būdu vaikai išmoksta atsakomybės, išmoksta elgtis su gyvūnais. Haskių daug ir tai vis tiek kitaip, nei su vienu šunimi bute.“
Šiuo metu Žalgirio kaime stovyklauja 26 vaikai, jie prižiūri 30 „Nuotykių akademijos“ įkūrėjų šunų.
Haskių šeimininkė nuramina, kad šunys, net ir laikinai gavę užmaršesnį „šeimininką“, nelieka alkani ar nepavedžioti.
Laikas, skirtas jų maitinimui ar vedžiojimui, įtrauktas į stovyklos programą, tad vaikai tai daro kartu. Vis dėlto, pramoga į pabaigą virsta pareiga, pastebi J. Blui.
Kartais vieniems nuo kitų reikia pailsėti
„Vaikai iš pradžių labai aktyviai viską atlieka, tačiau į pabaigą atsiranda galybė naujų draugų, norisi su jais pabendrauti, todėl noras vedžioti šunis išlieka ne visiems vaikams. Ir jau girdime: „Aaa, gi dar tuos šunis reik pavedžioti!“, jau jiems norisi veikti kažką kito“, - apie būdą patikrinti, ar vaikai ilgai tesės pažadą rūpintis augintiniu pasakojo haskių šeimininkė.
Būrys vaikų neerzina ir šunų. Jie pripratę prie įvairių ir skirtingų žmonių, nes rogėmis ar ratuotu vežimėliu kone kasdien vežioja įvairius sodybos svečius. Čia žmonės atvyksta ir švęsti asmeninių švenčių, gimtadienių, pasikarstyti po medžiuose įrengtą laipiojimo parką.
„Haskiams bendravimas patinka, tik žinoma, stengiamės, kad jie nepavargtų nuo žmonių kiekio. Todėl yra nustatytos tam tikros valandos, kada einame pas šuniukus. Trumpiau tariant, kad ir vieni, ir kiti galėtų pailsėti“, - pasakojo J. Blui.
„Nuotykių akademija“ siūlo pramogas su šunimis ir suaugusiems – galima išeiti pasivaikščioti su haskiu, prisirišus jį specialiu lynu. Tai vadinamasis „dogtrekingas“.
„Kadangi tai kinkomi šunys, jie tempia žmogų į priekį ir jam tenka sparčiau eiti“, - paaiškino šunų šeimininkė.
Domisi gyvūnų gydomaja galia
Ji tiki ir dogoterapijos galia. Sakoma, kad terapija su tam apmokytais šunimis mažina vaikų agresiją, skatina empatiją.
Dogoterapija taikoma neįgaliesiems, turintiems psichinę ar fizinę negalią, tačiau ji rekomenduojama ir visiškai sveikiems vaikams, pavyzdžiui, turintiems sunkumų mokykloje.
„Dogoterapija – tai, na, gal ne gydymas, tačiau reabilitacijos priemonė“, - teigia haskių šeimininkė.
Dogoterapijai šunys ruošiami nuo mažų dienų, atrenkami visiškai neagresyvūs, sveiki, gerą psichiką turintys keturkojai.
Stovyklos programa parengta pagal indėnų tematiką. Vaikai miega ne nameliuose, o indėniškose palapinėse tipi. Tiesa, pablogėjus orui, visi susikrausto į sodybos vidų.
„Mokome vaikus būti gamtoje, nes gamta yra pagrindinis dalykas mūsų gyvenime. Kai kuriems vaikams ir nakvojimas palapinėje – savotiškas iššūkis. Gal būna šiek tiek šalta. Tačiau tai nėra taip jau ekstremalu, kaip statyti palapinę kažkur miško viduryje. Jei blogas oras, galima eit ir į trobelę“, - dėsto pašnekovė.
Vietų nelieka dar žiemai nepasibaigus
Jolanta teigia, jog stengiasi stovyklos programą sudaryti taip, kad vaikai galėtų ir papramogauti, ir išmokti kažką naudingo.
Stovyklos organizuojamos 8- 12 ir 11-15 metų vaikams, tačiau šiais metais visos grupės – jau užpildytos.
Šeimininkai prisimena, jog registracija į vasaros stovyklas su šunimis prasidėjo iškart po Naujųjų metų ir tokia gamtinė stovykla šunų draugijoje yra itin populiari.