Rusų mokslininkai pražudė penkis driežus tirdami jų poravimosi elgseną

Neretai žiniasklaidoje skelbiami tokie moksliniai tyrimai, kurie kelia abejonių dėl jų naudos visuomenei ar mokslui apskritai. Pastarasis rusų mokslininkų atliktas eksperimentas ne tik skamba keistai, tačiau be didžiulių investuotų lėšų, pareikalavo ir penkių niekuo dėtų driežų gyvybės.

Mokslininkai paleido palydovą su penkiais gekonais į kosmosą, siekdami ištirti „nesvarumo būsenos poveikį jų seksualiniam elgesiui“.  Visi gyvūnai žuvo. Apie tai informuoja britų portalas dailymail.co.uk

Roplius į kosmosą išsiuntė Rusijos federalinė kosmoso agentūra palydovu „Foton-M“. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip nesvarumo būsena paveiks driežų poravimosi įpročius. „Kosmonautų“ grupėje buvo viena patelė ir keturi patinėliai. 

Šią savaitę palydovas grįžo į žemę ir tyrėjų komanda turėjo konstatuoti, jog tokios kelionės nė vienas iš driežų neištvėrė. Spėjama, jog jie tiesiog mirtinai sušalo.

Palydove, paleistame iš Kazachstano teritorijos, buvo ne tik driežų. Jis taip pat gabeno šilkverpio vikšro kiaušinėlius, vaisines muses ir tam tikros rūšies grybus. Visa tai buvo skirta skirtingiems eksperimentams.

Tačiau Rusijos kosmoso agentūra prarado ryšį su palydovu prieš maždaug mėnesį. Ryšys vėl atsinaujino prieš pat palydovui pasiekiant žemę šį pirmadienį.

Driežai mirtinai sušalo

Rusų žurnalistas Anatolijus Zakas stebėjo šį nusileidimą ir socialiniame tinkle „Twitter“ skelbė karščiausias naujienas.

„Foton M4 sėmingai nusileido, - džiūgavo žurnalistas, tačiau vėliau pridėjo ne tokį linksmą pranešimą. „Visi gekonai, kurie buvo Foton palydove – negyvi“, - paskelbė jis. 

Biomedicinos problemų instituto (ISTC), kurio iniciatyva ir buvo vykdytas tyrimas, atstovas Rusijos naujienų agentūrai „Itar-Tass“ sakė: „Dar per anksti kalbėti apie driežų žūties priežastis“.

Tačiau su tyrimu susijęs šaltinis vėliau žurnalistus informavo, jog „pirminiais duomenimis“ gekonai mirtinai sušalo.

Portalo guardian.co.uk žurnalistai įš misiją vykdžiusių darbuotojų išpešė informaciją, jog driežai žuvo dėl techninio gedimo – sugedo įrenginys, turėjęs užtikrinti tinkamą temperatūrą talpoje, kurioje buvo laikomi gekonai.

Sklando gandai, jog vienintelės kelionę ištvėrė vaisinės musės. Šie vabzdžiai jau JAV mokslininkų pirmą kartą buvo išskraidinti į kosmosą dar 1947-aisiais.

Sovietų sąjungos mokslininkai 1957-aisiais į kosmosą išskraidino laikos veislės šunį. Turbūt nieko nenustebins faktas, jog šuo kelionės metu taip pat nugaišo, tačiau tapo tautos didvyriu.

Po to į kosmosą žmonija išsiuntė kiškius, žiurkes, varles, vapsvas ir netgi vėžlį. Retam iš šių gyvūnų pavyko ištverti tokius eksperimentus.