Nors už lango pavasarį stipriai „užspaudusi“ vis dar laiko šalta žiema, net ir atšilus orams ir lietuviams pradėjus dairytis „namų“ savo sodinukams, viską lemia kaina. Pardavėjai juokiasi, kad lietuviai kaip visada nori prekės pigios ir kokybiškos, o taip, deja, nebūna. Tiesa, kai kurie iš prekeivių priduria, kad yra rinkoje ir kitoks pirkėjų segmentas, kuriems šiltnamis nėra skirtas tik pomidorams ar agurkams užsiauginti, bet ir papuošti aplinką. Tokiu atveju turtingesnis klientas nori įdomesnių dizaino sprendimų, kokybiškesnių medžiagų, ar net išmanių laistymo bei šiltnamio vėdinimo sistemų.
Renkasi polikarbonatinius ir paprastus šiltnamius
Šiltnamiais prekiaujančios bendrovės „Ekmeta“ gamybos vadovas Darius Verepajevas sako, kad lietuviai pirmiausiai žiūri į šiltnamio kainą, taip pat nori patvarumo. „Nori paprasta plėvele dengtų, polikarbonatinių, tačiau ieško pačių pigiausių variantų“, - kalba vyras.
Jis aiškina, kad paprasta plėvele dengtas šiltnamis greičiau įšyla ir greičiau atvėsta, o polikarbonatinė danga sugeba palaikyti daugmaž vienodą temperatūrą – todėl šia danga dengtame šiltnamyje augantys augalai gauna geresnį šilumos balansą. „Polikarbonatinė danga yra plastikas, kuris turi oro tarpą – vertikalius kanalėlius. Vasarą per karščius tokia danga palaiko geresnį mikroklimatą negu paprasta plėvelė“, - paprastai paaiškina specialistas
Pasiteiravus, kiek ilgai įsigytas šiltnamis gali gyvuoti, šiltnamių pardavėjas pastebėjo, kad polikarbonatinės dangos šiltnamiams gamintojai įprastai suteikia 10 metų garantiją, tačiau po garantijos jis dar laisvai gali tarnauti mažiausiai 10 metų.
„Mes karkasus darome iš tinkuoto plieno, todėl turėtų tarnauti 50 metų. Manau, kad žmogaus gyvenimui kaip ir užtenka, - šypsosi pašnekovas.
Kainą lemia ir šiltnamio dizainas
Šiltnamius siūlančios bendrovės „Gardenis“ vadovas Ramūnas Sinkus atviras – jų tikslinė auditorija – klientai, galintys už šiltnamį mokėti daugiau: „Ne dėl to, kad norime pinigų daugiau paimti, bet orientuojamės į kokybišką gaminį“, - patikslina.
10 kv. m šiltnamis, anot jo, gali kainuoti 1 tūkst., o gali ir 10 tūkst. litų. „Čia kaip ir automobilis – vienam reikia pigaus, kitam – vidutinio, trečiam brangaus. Turime ir pigių šiltnamių, siūlome ir juos, bet visai nesidžiaugiame juos parduodami“, - juokiasi pašnekovas.
Kuo skiriasi šiltnamis, kurį klientas nusiperka už 10 tūkst. nuo to, kuris kainuoja 1 tūkst. litų, vyras sako, kad skirtumų daug – skiriasi išvaizda, konstrukcijų stiprumas, šiltnamio forma, aukštis ir t.t.
„Šiltnamio kaina priklauso nuo jo kokybės, kaip jis yra padarytas, kokio stiprumo ir aukščio rėmas, ar šiltnamis turi varstomas duris ar slankiojamas, ar yra rakinamas, nerakinamas. Svarbu, kaip sumontuota jo danga – ar įdėtas stiklas ar polikarbonatas. Jeigu pasirinktas polikarbonatas – ar jis teisingai sudėtas, nes dažniausiai šiltnamiuose už 2-3 tūkst. jis būna sudėtas neteisingai. Problema ta, kad paprasti žmonės nežino, kaip jis turi būti sudėtas, o pardavėjai, jūs žinote, visi nori parduoti. Apie trūkumus niekas nesako. O žmogus juos sužino po dviejų-trejų metų – tada jau būna šaukštai po pietų“, - dėsto R. Sinkus.
Nors vyras pripažįsta, kad net ir įsigijus šiltnamį už tikrai apvalią sumą, šis vargu, ar tarnaus per amžius, viskas priklauso nuo kliento norų ir poreikių.
„Amžino nieko nėra, bet yra skirtumas, kam žmogus šiltnamį perka. Pavyzdžiui, žmogus turi sodą užmiestyje ir jam visai nesvarbu šiltnamio grožis. Tuomet jam šiltnamis gali kainuoti 500 Lt, jam nesvarbu, kaip ilgai jis tarnaus – tiesiog jis nori, kad būtų pigu ir šiltnamis atliktų funkciją. Bet yra klientų, kurie turi gražų namą, gražų sutvarkytą kiemą ir nori, kad šiltnamis negadintų vaizdo, gražiai atrodytų. Tokie statiniai daugiau ir kainuoja“, - apie klientų skirtumus pasakojo R. Sinkus.
Kokie šiltnamiai ant bangos?
R. Sinkus pastebi, kad iš mados neišeina ir stikliniai šiltnamiai. Tokių klientai perka beveik tokia pačia proporcija kaip ir polikarbonatinės dangos. Jis sako, kad Skandinavijos šalyse, Belgijoje, Olandijoje, tokia tendencija dar ryškesnė – ten net 90-95 proc. laisvalaikio šiltnamių yra stiklinių.
Pasiteiravus, ar Lietuvos rinkoje, galima įsigyti išmaniųjų šiltnamių, kurie patys save apsitarnautų, numoja ranka - „tokių nebūna“.
„Šiltnamis yra daržas, kuriame reikia dirbti. Žmonės šiltnamį perka ne tam, kad sėdėtų ant sofos ir nosį krapštytų. Šiltnamį žmonės perka tam, kad turėtų ką veikti, žinotų, ką augina ir kaip augina“, - svarsto R. Sinkus.
Jis aiškina, kad jeigu šiltnamis ne arkiniu, o šlaitiniu stogu – jame galima įrengti vandens kondensato lataką, jeigu yra noras, galima pastatyti talpą lietaus vandeniui surinkti – paskui tą vandenį naudoti laistymui.
„Bet reikia suprasti, kad šiltnamyje gyvas daiktas auga – reikia eiti ir dirbti, o ne žiūrėti televizorių tikintis, kad pomidorai patys lakstys ir nusiravės“, - juokiasi pašnekovas.
„Kalbant apie išmaniuosius šiltnamius – paprasčiausias geriausias dalykas – automatiniai vėdinimo langai. Ant langų statomi stūmokliukai, kurie veikia mechaniškai. Kai šiltnamio vidaus oras šyla, jie automatiškai atidarinėja langus. Kai jau saulė slepiasi, arba apsiniaukia – jie po truputį užsidaro. Tai labai patogu pavasarį, kai reikia taupyti šilumą. Praktiškai visi, kas prekiauja šiltnamiais, gali tokį dalyką pasiūlyti“, - pasakojo D. Verepajevas
Jis sako, kad tokie patobulinimai nereikalauja didelių investicijų. Pavyzdžiui, lango automatika kainuoja apie 100 litų, jeigu šiltnamis keturių metrų – užtenka poros tokių langų. Laistymo sistemos automatiką galima įsirengti už 80 litų.
„Šiltnamius netgi siūlome dengti agrotekstile – tvirta, juoda medžiaga. Ji uždengia dirvožemį, joje išpjaunamos skylės, o į jas sodinami augalai. Ten, kur uždengta, neauga piktžolės“, - pasakojo šiltnamių pardavėjas. Tokios medžiagos metro kaina siekia apie 5 litus.