Plačialapė klumpaitė, dar vadinama lietuviškąja orchidėja, - retas, į griežtai saugomų rūšių sąrašą įtrauktas augalas, kurio apsaugai pasitelktos priemonės gali būti pavadintos drastiškomis. Tačiau kaip sako Lietuvos gamtos fondo specialistas Danas Augutis, kol kas niekas nėra sugalvojęs nieko geriau, todėl retus augalus tenka sergėti aptveriant tvoromis.
Aptverta pusantro hektaro teritorija
Į Verkių regioninio parko teritoriją susirinkusiems žurnalistams D. Augutis pasakojo, kad prie Balsio ežero esanti plačialapių klumpaičių radavietė biologams yra žinoma dar nuo aštunto dešimtmečio, tačiau kadangi yra nedidelė, joje vešintys medynai užstoja saulę ir klumpaitės ėmė trauktis į pakraščius, nebežydėti – jų būklė tapo kritinė. Gamtininkai prieš keletą metu pradėjo gamtotvarkinį projektą – šią teritoją sutvarkė, praretino sąžalynus, aptvėrė dalį teritorijos tvora ir sudarė tinkamas sąlygas klumpaitėms augti ir vešėti.
„Aptverta teritorija yra apie pusantro hektaro, tačiau yra paliktas takas praėjimui. Nenorėjome uždengti laiptų, kuriais naudojasi poilsiautojai. Antra, norėjome, kad žmonės galėtų pamatyti tuos augalus“, - pasakojo D. Augutis.
Vis dėlto sutvarkyta teritorija kai kam užkliuvo - gamtininkams teko patirti net kelias vandalų atakas, kai buvo verčiami specialūs informaciniai stendai apie plačialapes klumpaites, lipama per tvorą ir kitaip niokojama aplinka.
„Iki pirmojo ikiteisminio tyrimo per savaitę prarasdavome po stendą. Iš viso jų yra per 20. Vienas stendas kainuoja neypatingai daug, bet reikia ateiti ir pastatyti iš naujo. Statėme vaizdo kameras, kad jeigu kažkas kažką judina, gautume tokią informaciją į mobiliuosius telefonus. Aišku, dažniausiai jau atvažiuoji po pažeidimo, bet turi filmuotą medžiagą ir gali daug ką išsiaiškinti“, - pasakojo Lietuvos gamtos fondo specialistas.
Dirbtiniu būdu neauga
Vis tiktai pagrindinis tvorų tikslas nėra užkirsti kelią klumpaičių nuskynimui, nes jos žydi trumpai – vos vieną mėnesį. Visą likusį laiką praeivių yra beveik nepastebimos.
„Aptvėrimo tikslas - neleisti įkurti neteisėtas poilsiavietes. Mes sunaikinome daug laužaviečių, kur žmonės sėdėdavo. Vasarą čia būna labai daug žmonių, jie čia ateina ilsėtis, kiti atlieka gamtinius reikalus. Taigi sąlygos klumpaitėms tikrai buvo nepalankios – trypimas ir visa kita“, - sakė D. Augutis. Jis tikino, kad tvoromis tikrai ne miškas slepiamas, o bandoma išsaugoti unikalią šios vietos gamtą.
„Klumpaitė kaip augalas yra be galo lepus. Jis saugomas, nes yra retas. Jai reikalinga kalkinga dirva, toje dirvoje reikalingas specialios rūšies grybas. Augalo sėklos nekaupia maistinių medžiagų atsargų, jos sudygusios iškart sudaro simbiozę su grybu ir grybas augalą aprūpina reikalingomis medžiagomis. Derėti ir duoti sėklas augalas, skirtingų autorių teigimu, pradeda septintais ar net dvyliktais metais. Kitaip tariant, jeigu sąlygos geros ir šitoje vietoje užsisėja klumpaitės, jos daugintis pradės tik po gero penkmečio, jeigu ne dešimtmečio“, - aiškino D. Augutis.
Balsio ežero pakrantėje esanti plačialapių klumpaičių radavietė yra antra pagal gausumą Lietuvos mastu. Tačiau tokių augaviečių saugomose teritorijose yra ir daugiau.
„Svarbu paminėti, kad esame ne tik toje vietoje, kur šių augalų daug, bet ir tai, kad šiame plote jos buvo praktiškai pasmerktos. Pernai ir užpernai tų kerelių, kurie šiemet žydi, pernai nebuvo. Jeigu trypimo poveikis būtų toliau likęs, šie augalai būtų sunykę. Dabar matome kitokį rezultatą“, - aiškino gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Anot jo, po metų ar dviejų plačialapių klumpaičių bus gerokai daugiau nei yra dabar.
„Čia ir yra didysis projekto laimėjimas“, - tikino S. Paltanavičius.
Anot D. Augučio, jau antraisiais projekto vykdymo metais pasirodė teigiami rezultatai – klumpaitės gavo daugiau saulės šviesos ir labiau prasiskleidė, suvešėjo. Tokių pokyčių ir buvo siekiama.
Įdomu ir tai, kad plačialapės klumpaitės dirbtiniu būdu neužderi. „Visa esmė – grybas, esantis dirvožemyje. Kadangi jos sudaro simbiozę su grybu, dirbtiniu būdu neišeina jų dauginti. Įmanoma, bet technologija yra labai sudėtinga. Jos auga tik natūraliose augavietėse“, - sakė D. Augutis.
Tvoros liks per amžius
„Yra daug įvairių kalbų apie šias tvoras, sutinku, kad tai yra blogas būdas, bet jeigu jūs man pasakysite geresnį, mes būtinai jį panaudosime. Iš principo visuomenės švietimas veikia 99 proc. žmonių. Tačiau vienas procentas žmonių būtinai čia apsilankys naktį ir padarys tai, ko nereikia“, - sakė D. Augutis.
Balsio ežero teritorijoje vasaros metu lankosi dešimtys tūkstančių žmonių per dieną, taigi paplūdimyje nebūna vietos, kur praeiti. Galima tik įsivaizduoti, kaip yra nutrypiama ir prišiukšlinama ši teritorija.
„Pakrantės yra pilnos žmonių, dažniausiai tai yra jaunimas, paaugliai, kurie ne kompotą geria, atsiranda įvairios problemos. Įsivaizduoju, kad švietimas šitoje vietoje nebus tinkama priemonė ir neleis pasiekti rezultatų“, - teigė Lietuvos gamtos fondo specialistas.