Europos Sąjungos sprendimu, nuo 2018 m. viešieji pastatai, o nuo 2020-ųjų visi nauji namai ir komercinės paskirties pastatai privalės tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. „YIT Kausta“ konstruktorius-technologas Audrius Leonavičius teigia, jog vertinant dabartinę situaciją, maža tikimybės, kad po aštuonerių metų visi pastatai bus beveik nulinių energijos sąnaudų.
Lietuvoje kol kas turime labai nedaug mažai energijos naudojančių, arba kitaip – pasyviųjų, namų. Pasak pašnekovo, kodėl taip yra lemia daug priežasčių. Apie jas, pasyviųjų namų statybos reikalavimus, kiek iš tiesų jie brangesni už įprastus namus ir į ką reikėtų pradėti kreipti dėmesį gyventojams, GRYNAS.lt pasakojo A. Leonavičius.
- Kol kas savo šalyje turime tik vieną kitą pasyvųjį namą. Kodėl jų nedaugėja? Kas labiausiai stabdo pasyviųjų namų statybą Lietuvoje?
- Yra daug priežasčių. Nesusiformavusi nekilnojamojo turto rinka; ribotas supratimas apie gyvenamosios aplinkos kokybę; informacijos trūkumas – išgirdus sąvoką „pasyvusis namas“, dauguma mano, kad tai yra brangi statyba ar veltui išmetami pinigai; nekilnojamojo turto mokesčio nebuvimas; kompensacijos už šildymą; mažas galinčių statytis skaičius.
Pas mus daug netvarkos kalbant apie individualios statybos proceso dalyvių atsakomybę. Statant individualų namą, niekam neužklius, kaip jis statomas, svarbu turėti statybos leidimą. Kiek šiandien yra tinkamų naudoti (atitinkančių statybos techninių reglamentų reikalavimus) namų, tikriausiai irgi niekas tiksliai nepasakytų. Su tais, kurie ima paskolas būstui statyti, kaip ir viskas aišku – vykdant statybos darbus yra daugiau kontrolės, todėl galutinis rezultatas geresnis. Tačiau daug tokių nėra, nes daugelis statosi namą vadinamuoju ūkio būdu – turi šiek tiek pinigų ir lipdo po truputį. Tokiais atvejais žmonės neturi net normalių projektų, tik eskizų. Architektas griaučius pabraižė, iš patirties patarė, pasakė, kur ir kiek centimetrų turi užtekti, ir viskas. O tiesa tokia, kad statant būstą pagal norminius reikalavimus reikia kruopščiai įvertinti kiekvieną kampą, viską patikrinti.
Žinoma, viskas priklauso nuo užsakovo poreikių. Pasitelkus tam tikrus specialistus galima viską padaryti taip, kaip reikia. Daugelis žmonių neturi informacijos, kaip viskas turi būti, kokie reikalavimai keliami, kokios medžiagos efektyvios ir pan. Labai daug būstų yra normaliai neįforminti, o jei ir įforminti, tai padaryta labai paviršutiniškai – tik parašai sudėti. Sunku pasakyti, kiek galėtų pasiteisinti tam tikros priverstinės valdiškų institucijų priemonės. Gerų namų, kol visi galės daryti, ką nori, bus mažai. Ir tai priklausys nuo kitų, tiesiogiai nesusijusių veiksnių, t. y. kol bus įvairiausių kelių apeiti įstatymus ir institucijas.
- Užsiminėte, kad žmonės dažnai neturi net projektų. Kiek svarbus projektas statant pasyvųjį namą?
- Individualų namą besistatančiam žmogui dažnai atrodo, kad projektas reikalingas tik statybos leidimui gauti ir parodyti valdiškoms institucijoms, kad statybos vykdomos nesavavališkai. Projektas yra dokumentas, pagal kurį besistatantis namą turėtų gauti gerą produktą. Deja, retas kuris nori mokėti už projektą. Tačiau, kai kitiems dalykams išleidžia tūkstančius, žmogui tai neatrodo skausminga, o suprasti, kad reikia mokėti už kruopštų darbą, kuris gali būti atliktas tik tos srities specialistų, žmonėms sunku. Be detalaus projekto pasyvųjį namą pastatyti būtų sudėtinga.
- Kokie reikalavimai keliami pasyviųjų namų statybai?
- Pasyviesiems namams, arba mažų energijos sąnaudų pastatams, yra keletas esminių reikalavimų, priklausomai nuo norimos pasiekti pastato energinio naudingumo klasės: didelė šiluminė varža, sandarumas, oro vėdinimo sistema su rekuperacija, mažos šilumos sąnaudos šildymui ir t. t.
Nuo 2020 m. visi gyvenamieji ir komercinės paskirties namai privalės tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. Ar vertinant dabartinę situaciją Lietuvoje tai bus įmanoma?
Tai įmanoma, bet vertinant dabartinę situaciją, mažai tikėtina, kad nuo 2020 m. visi pastatai bus beveik nulinių energijos sąnaudų. Taupių namų skaičiaus didėjimas ir greitis pirmiausia priklausys nuo šiluminės energijos kainų. Vertinant iš techninės pusės – norminių dokumentų ir dabar yra pakankamai, kad būtų galima projektuoti ir statyti tokius namus.
- Kalbant apie kainas, ar tikrai statant pasyviuosius namus viskas tiek daug kainuoja? Kiek jų statyba brangesnė?
- Žiūrint, kokie pastatai yra lyginami. Pasyvusis namas (atitinkantis A++ klasę) tikrai bus brangesnis už statytą vadinamuoju ūkio būdu (kai nėra tikslo pasiekti bent B klasę). Daugiausia įtakos kainų skirtumui turi storesnis šiluminės izoliacijos sluoksnis, langai su mažesniu šilumos perdavimo koeficientu, oro vėdinimo sistema su rekuperacija, papildomi projektiniai skaičiavimai, kas atlieka statybos darbus ir statybos kokybės kontrolė.
- Kiek pasyvieji namai brangesni Skandinavijos šalyse? Ir ar ten vyksta masinė jų statyba?
- Statybos tikrai nemasinės, bet jie pažengę gerokai toliau. Statant 150-200 kv. metrų namą tas kainos skirtumas, palyginti su įprastu namu, būtų apie 5-10 proc. daugiau. Veiksnys, lemiantis didesnę kainą, dar yra ir darbų kokybės siekimas. Labai svarbu, kad viskas, kas suprojektuota, būtų ir įgyvendinta. Pirmiausia turi būti atlikti tikslūs skaičiavimai. Pas vokiečius pasitelkus tam tikras programas viskas yra apskaičiuojama, įvertinama, sudedamos konkrečios medžiagos ir tada žiūrima, koks rezultatas galėtų būti ir kokiomis priemonėmis to būtų galima pasiekti. Kai viskas numatyta, tada galima pradėti statybos procesą. O jam jau vykstant negalima nieko keisti, nes tada norimas rezultatas nebus pasiektas.
- Kaip manote, ar kada nors Lietuvoje mažų energijos sąnaudų pastatai bus pradėti masiškai statyti? Nuo ko tai priklauso?
- Masinės statybos artimiausiais metais nebus. Lietuvoje apskritai mažai statoma. Tai priklausys, kaip jau minėjau, nuo šiluminės energijos kainų, nuo būsimų „priverstinių“ reikalavimų, lengvatų buvimo ar nebuvimo ir kai atlyginimai priartės prie Europos vidurkio.
- Kuo skiriasi pasyvieji namai Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse?
- Lietuvoje pasyvių namų yra vienetai, todėl vyraujančius sprendimus būtų sunku išskirti. Palyginti su namais Skandinavijoje – esminių skirtumų nėra. Pagrindiniai skirtumai daugiausia susiję geografine padėtimi, t. y. šiauriau sudėtingiau pasiekti pasyviojo namo reikalavimus dėl šaltesnio klimato. Taip pat šiauriau dažniau statomi karkasiniai namai.
- Kokia situacija dėl pasyviųjų namų Latvijoje, Estijoje, sakykime, Rumunijoje, Bulgarijoje? Kitose panašaus ekonominio lygio kaip Lietuva šalyse? Kiek jų dygsta ten?
- ES priklausančios šalys turi vadovautis tomis pačiomis ES direktyvomis ir iki 2020 m. įgyvendinti tuos pačius reikalavimus. Aišku, kiekviena ES valstybė atsižvelgia į savo šalies parametrus ir prie jų taikosi, nes kiekvienoje jų nusistovėję savi reikalavimai, daug kas susiję ir su klimatu. O rodikliai, kuriuos reikės pasiekti, visų yra panašūs, tik skirtingai įvardijami. Tačiau visos šalys po truputį eina prie tų bendrų reikalavimų, leidžia savo įstatyminius dokumentus.
Kiek realiai statoma minėtose šalyse, situacija, matyt, yra panaši. Kiek teko bendrauti su kolegomis iš Čekijos, Slovakijos, viskas vyksta labai panašiai kaip Lietuvoje. Jie turi keletą projektų, kuriuose bus siekiama rodiklių, susijusių su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Turi praeiti metai dveji, atliekami stebėjimai, renkami duomenys, lyginama, kas buvo numatyta ir kas yra gauta, daromos išvados, pakeitimai. Tai ilgas procesas.
Kalbant apie Skandinavijos šalis, pas juos reikalavimai, susiję su šilumos taupymu, griežtesni buvo jau anksčiau. Pavyzdžiui, vėdinimo sistema pas mus dar yra retenybė, nes visiems užsifiksavę, kad tai yra brangu ir tuščiai išmetami pinigai. O, sakykime, Suomijoje net neįsivaizduojama, kad tavo būstas gali būti be vėdinimo sistemos. Lietuvoje dauguma žmonių nepakankamai rūpinasi savo sveikata, nekreipia dėmesio kokioje aplinkoje gyvena, t. y. būstai vėdinami nepakankamai.
- Lietuvoje yra architektų, galinčių projektuoti tokius namus. Bet ar jų yra pakankamai?
- Jeigu būtų paklausa tokiems namams, dauguma architektų projektuojamų namų galėtų būti pasyvūs. Tik projektavimo eigoje turėtų daugiau padirbėti ir kitų statybos sričių specialistų.
- Kokios garantijos, kad pastatytas namas tikrai bus toks, koks turi būti?
Visų pirma į namą žiūrima per daug paprastai. Namas – tai kompleksinis darinys. Pats viso namo, atitinkančio techninius reikalavimus, nepastatysi, gali išmanyti tik atskiras dalis. Tiesiog kiekvienas turi dirbti savo darbą – žinant, koks turi būti galutinis rezultatas, atitinkamai galima susitarti su rangovu ir pareikalauti atsakomybės.
- Ar statant pasyvųjį namą reikia specializuotų statybininkų. Ar pas mus yra pakankamai mokančių tokius statyti?
Pasyvusis namas nėra kuo nors ypatingas, kad reikėtų specializuotų statybininkų. Pirmiausia namas turi būti tinkamai suprojektuotas, reikia pasirinkti tinkamą rangovą ir skirti didesnį dėmesį atliekamų darbų kokybei.