Tyrimams pasitarnavo netgi užlietos Katedros nuotraukos
Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas GRYNAS.lt teigė, kad kai Lietuvoje pradėta įgyvendinti Potvynių direktyva, pirmiausia nustatyta, ar apskritai potvyniai mūsų šalyje kelia grėsmę ir jeigu kelia, kuriose vietose ji didžiausia. Atlikus analizę išskirti upių ruožai ir priekrantės teritorijos ties Kuršių mariomis ir Baltijos jūra, kur potvyniai gali kilti, o kilę sukeltų reikšmingesnes neigiamas pasekmes. Šių ruožų išskyrimas buvo paremtas praeityje įvykusiais potvyniais, ilgamečių hidrologinių stebėjimų duomenimis, įvairiomis kronikomis. Apskriti sudarant potvynių žemėlapį buvo pasiremta netgi nuotraukomis, kuriose įamžinta užlieta Katedros aikštė.
„Buvo identifikuotos 53 upių atkarpos, kur gali kilti dideli potvyniai. Metrą pakilęs vanduo mažame upelyje nesukels didelių nuostolių, bet kartais net ir sąlyginai mažos upės, tokios kaip Vilnelė ar Vokė, gali būti mažos ne potvynio metu, o potvynio metu jos gali išsiplėsti dešimtis kartų ir pasiekti didesnius vandens debitus negu Neryje. O tai jau gali sukelti reikšmingus neigiamus padarinius“, - sakė G. Dūdėnas.
„Remiantis užliejimų žemėlapiais buvo sudaromi rizikos žemėlapiai, juose yra nagrinėjama daugybė rodiklių, bet pagrindiniai yra šie: buvo vertinta, kiek gyventojų gali būti užliejama, kiek jų gali nukentėti, kiek potencialiai žalos gali būti padaryta jų turtui, kiek įvairiausių objektų, tokių kaip gamyklos, valymo įrenginiai, būtų užlieta, įvertintas kultūros paveldas, saugomos teritorijos, bet Lietuvoje nebuvo identifikuota problemų aplinkai dėl paties užliejimo, kad jis sukeltų kokią nors taršą“, - aiškino G. Dūdėnas.
Šiuo metu, anot pašnekovo, yra prasidėjęs trečiasis Potvynių direktyvos įgyvendinimo etapas, kurio metu visoms teritorijoms, kur galima potencialiai didžiausia žala, ieškomi sprendimai, kaip tą žalą galima sumažinti.
Svarstoma riboti urbanistinę plėtrą šalia upių
Paklaustas, kur potvynių rizika mažiausia, G. Dūdėnas įvardijo Šiaurės Lietuvą. Kai kurie miestai neturi netgi vandens telkinių, kurie galėtų ištvinti – pavyzdžiui, Šiauliai, Radviliškis, Utena, Molėtai. „Molėtuose yra ežerų, bet remiantis stebėjimais jie niekada potvynių nesukelia“, - pridūrė pašnekovas.
„Vilniui grėsmė taip pat labai maža, palyginus su dauguma kitų teritorijų“, - sakė G. Dūdėnas.
Anot vyr. specialisto, tarp galimų apsaugos nuo potvynių priemonių minimas naujų apsauginių pylimų įrengimas, esamų pylimų remontas, kai kuriais atvejais pylimų aukštinimas, perspėjimo sistemų ir potvynių prognozavimo sistemų vystymas.
„Labai svarbu ne tik sumažinti esamą riziką, bet ir užkirsti kelią ateityje jai augti. Galvojama apie tam tikrų apribojimų statybai užliejamose teritorijose tikslinimą, kad urbanistinė plėtra upių linkme būtų kiek įmanoma mažesnė, tvari ir nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei gamtai, kitu atveju, ten yra užprogramuota potvynių problema. Tai akivaizdžiai liudija paskutinį dešimtmetį įvykę potvyniai Kaune ir Klaipėdoje, kur jau keliose vietovėse buvo užlieti visiškai naujai pastatyti namai ir tai pridarė žmonėms labai daug nuostolių. Šitie klausimai yra vertinami ir nagrinėjami, nors galutinių sprendimų dar nėra“, - pasvarstymais dalijosi G. Dūdėnas.
Su nagrinėjamais sprendimais ir siūlomomis priemonėmis gali susipažinti ir visi gyventojai, jų pristatymui Aplinkos apsaugos agentūra parengė interaktyvų žemėlapį internete, kuriame pateikiama svarbiausia informacija apie siūlomas priemones, jų kaštai, kokiai teritorijai jos skirtos apsaugoti, kiek gyventojų jose gyvena ir pan.
Galutinai parengus potvynių rizikos valdymo planus, tikimasi, kad jiems įgyvendinti atsiras finansinių galimybių. „Laukti nebėra ko. Problemos savaime neišnyks, todėl jas reikia spręsti, - sakė pašnekovas. - Tai nėra greitai padaromi dalykai, bet tikimės, kad po truputį jie bus įgyvendinami ir bus pasiektas priimtinas saugumo lygis“.
Mano, kad žmonės į žemėlapį turi atsižvelgti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis patvirtino, kad keičiantis klimatui per pastaruosius 20-30 metų potvynių yra labai sumažėję – žiemos šiltėja, dėl to vis mažiau susikaupia sniego. Kadangi šis nebetirpsta, nebūna ir didelio vandens patvinimo.
„Potvynių tokių didelių, kokie buvo kažkada, nebelikę. Anksčiau stichiniai potvyniai pasikartodavo vidutiniškai kas 20-30 metų. Dabar kalba eina apie tai, ar ateityje dar bus potvynių. Pasaulis yra susirūpinęs klimato kaita, reguliariai vyksta forumai šiais klausimais ir stengiamasi pažaboti kol kas nekontroliuojamą šiltnamio dujų išmetimą. Tai turi būti padaryta per artimiausius 20 metų, jeigu to nepadarys, visos priemonės bus pavėluotos, pokyčiai bus negrįžtami. Kol kas mokslininkai tvirtai įsitikinę, kad galima susitarti ir galima imtis drastiškų priemonių mažinant anglies dvideginio emisijas ir manoma, kad dar grįš žiemos ir tie potvyniai taip pat“, - apie mokslininkų bendruomenėse vykstančias diskusijas kalbėjo A. Kajutis.
Anot jo, būtent atsižvelgiant į šias susirūpinimą keliančias diskusijas ir imtasi Lietuvoje kurti potvynių žemėlapius ir planus potvynių rizikoms mažinti. Interaktyvius žemėlapius galite rasti ČIA.
„Yra išanalizuoti praeityje buvę dideli potvyniai, nustatytos teritorijos, kur jie vyko. Dabar jau upių pakrantės yra urbanizuotos, visi nori statyti namus kuo arčiau upių, todėl yra išanalizuota, kokia grėsmė gali būti tokiems namams, kaip nuo tų grėsmių saugotis. Kai kur reikia pylimų, apskaičiuota, kiek jie kainuos, kiek reikia kelius paaukštinti ir t.t. Visa tai yra numatyta ir pagal poreikį, pagal galimybes, jeigu tik bus europinė parama, bus galima planą pradėti įgyvendinti. Nėra šis žemėlapis visiškai beprasmiškas“, - tikino A. Kajutis.
Aplenkėm latvius
Pasak pašnekovo, Lietuva potvynių žemėlapį pasidaryti privalėjo pagal europinę potvynių direktyvą, tai numatoma visoms ES šalims narėms. Tiesa, mes buvome kone pirmieji tai įgyvendinę.
„Europoje tiesą sakant, vyksta didesni potvyniai, kitoms šalims tai yra aktualiau, bet direktyva yra privaloma visiems. Lietuva pirmiau parengė (žemėlapį – red. past.), sakykime, už Latviją, bet visai neseniai buvome susitikę su kolegomis iš Latvijos ir jie lygiai taip pat tokį žemėlapį rengia. Pas juos potvyniai yra dar mažesni nei Lietuvoje. Pas mus yra Nemuno žemupys, jeigu ne jis, galima būtų sakyti, kad potvynių klausimas mums neaktualus, o Latvija apskritai neturi tokios vietos, kaip mūsų Šilutės rajonas, bet ir tai jie vis tiek rengia, potvynių vis tiek pasitaiko“, - dėstė hidrologas.
Parengti potvynių žemėlapiai planuojami tikslinti kas šešerius metus. Jeigu ir toliau bus matoma potvynių mažėjimo tikimybė, tikėtina, kad koreguosis ir planai. O galbūt tam tikrose vietose bus ribojama naujų namų statyba ar ūkinė veikla.
„Paskui jie bus įgyvendinami, tačiau tai nereiškia, kad iš karto viskas vyks visa apimtimi. Pirmiausia planai pasitarnaus ateičiai – planuojant naujas teritorijas, jų užstatymą. Bus atsižvelgiama į galimas tam tikras rizikas, kad iš karto visiems būtų aišku, pavyzdžiui, investuotojams, kad gali atsitikti taip ir taip“, - aiškino A. Kajutis.
Perspėja, kodėl vasaros potvyniai pavojingesni
Nors Lietuvoje dėl šiltų žiemų jau antri metai neturime didesnių potvynių, klimato kaita sunkiai prognozuojama – ateityje gali būti visko.
„Niekas negali pasakyti, kokia žiema bus kitais metais. Tuo labiau, kad klimato kaita iššaukia įvairius ekstremalius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, ateityje jų dar padažnės. Gali padaugėti šaltų žiemų – jos gali būti retos, bet labai šaltos. Gali pasitaikyti ir gausių kritulių. Pasitaikys didelių karščių vasarą, sausrų. Klimato kaita ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje iššaukia kraštutinius įvykius. Potvyniai gali būti retesni ir nebūti tokie, kokie buvo patys didžiausi istorijoje, bet nuo labai didelių potvynių negali dar „atsižegnoti“, - įspėjo A. Kajutis.
Anot jo, atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, mūsų šalyje didesnė tikimybė yra ne pavasarinių potvynių, o lietaus poplūdžių vasarą, kai po didelio karščio užklumpa didelės liūtys. Ir būtent tokie reiškiniai yra kur kas pavojingesni už žiemos potvynius.
„Paskutinis toks vasaros poplūdis buvo 2005 metais, jau gal daug kas ir pamiršo. Tuomet beveik trečdalyje Lietuvos teritorijos buvo labai išsiliejusios upės, o taip pat ir Merkys. Jis vietomis net kelius buvo paplovęs. Ir apskritai toks poplūdis daug nuostolių padarė, nes vasaros potvyniai yra daug pavojingesni. Šiltas vanduo iškart iššutina ir sunaikina viską. Žiemos potvynių metu dar ir laukai būna tušti, o antras dalykas - šaltas vanduo niekam nekenkia. Pabūna apsemtos teritorijos, išdžiūva ir viskas“, - sakė hidrologas. Jo teigimu, tokių vasaros poplūdžių ateityje gali padažnėti.
Klausiamas, ar potvynį galima apskritai pažaboti, jei jau kuriami rizikos valdymo planai, specialistas atkreipė dėmesį, kad potvynis yra natūralus gamtinis reiškinys: „Ką nedarysi, jis vis tiek bus, galima tiktai atsitraukti toliau nuo tų vietų, kurios pavojingos, arba statyti įvairius apsauginius pylimus. Jeigu jau prisnigo daug, sniegas nori nenori turės nutirpti ir jeigu dar staiga atšils ir sniegas labai intensyviai tirps, bus didelis potvynis. O jeigu tirps lėtai, potvynis per ilgą laiką išsitęs ir bus mažesnis. Nuo šito dalyko nėra vaistų“, - juokavo A. Kajutis.