Taršos druskomis poveikis gyvajai gamtai nustebino mokslininkus

Padidėjęs natrio druskų kiekis augaluose padidina drugelių patinėlių jėgą ir daro juos „raumeningesnius“. Dėl tos pačios priežasties jų patelių smegenys ir akys tampa didesnės. Natrio druska - ta pati, kuria kasmet gausiai barstomi keliai. Aplinkosaugininkai jau ne kartą kalbėjo apie jos žalą augalams bei vabzdžiams, tačiau paskutiniai JAV mokslininkų tyrimai tai tik patvirtina.

Druska, kuria žiemos metu yra barstomi keliai ir šaligatviai, pavasariui atėjus niekur nedingsta. Ištirpusi, ji patenka į gruntą ir pradeda savo „kelionę“ per ekosistemą. Žinant, kad komunalinės tarnybos sniegui ir ledui šalinti naudoja įspūdingus druskos kiekius, aktualu pasidomėti kaip ši medžiaga veikia gyvūniją ir augmeniją.

Akivaizdu, kad pirmosiomis druskos poveikio aukomis tampa pakelės augalai ir jais mintantys vabzdžiai. Minesotos universiteto (JAV) ekologai nutarė nustatyti, kokie druskos kiekiai patenka į augalus. Rezultatas buvo neguodžiantis: po sniegingų 2011-ųjų ir 2013-ųjų metų žiemų natrio kiekis augaluose išaugo nuo 1,5 iki 30 kartų, kas tiesiogiai sietina tik su druskos pagrindu pagamintų reagentų naudojimu.

Lygiagrečiai mokslininkai tyrė ir kitą mitybos piramidės laiptelį - augalais mintančius vabzdžius. Eksperimento metu Monarchų drugelių vikšrus maitino „sūdytais“ augalais ir vėliau lygino duomenis su kontroline vikšrų grupe, kurie laikėsi įprasto raciono.

Raumeningi, tačiau išgyvena tik kas antras

Paaiškėjo, kad druskingą maistą valgę vikšrai buvo stambesni, tačiau jų išgyveno mažiau. Jei kontrolinėje grupėje 58 proc. vikšrų išgyveno iki metamorfozės stadijos, tai tarp druskingų augalų valgytojų tokių buvo 40-50 proc.

Tačiau labiausiai nustebino skirtumai, kurie išryškėjo, kai vėliau mokslinkai pradėjo tyrinėti suaugusius drugelius. Didžiausiu netikėtumu tapo tai, kad druska užterštoje aplinkoje išaugę vabzdžiai pralenkė įprastomis sąlygomis augusius.

Patinėliai buvo gerokai stipresni ir jų raumenų masė - didesnė. O štai patelės greičiausiai tapo protingesnėmis, nes jų smegenų masė padidėjo, kaip beje, ir akys. Kaip žinia, natrio druskos teigiamai veikia ir raumenų ir smegenų vystymąsi, todėl drugeliai virto „akseleratais“.

Lyg ir galėtume pasidžiaugti, kad nors šiuo atveju antropogeninis poveikis gamtai buvo naudingas, tačiau džiaugtis toli gražu neverta. Norėdami patikrinti kaip veikia tikrai dideli druskos kiekiai, kurie atitiktų šalia magistralinių kelių ir plentų esančią taršą, mokslininkai iki atitinkamo lygio padidino druskos kiekį vabzdžių racione. Ir štai čia paaiškėjo, kad jei silpniau druskingoje aplinkoje išgyvendavo 40-50% vikšrų, tai stipriai druskingoje vos 10%, t.y. druska jiems jau tapo nuodu.

Patys tyrėjai savo straipsnyje žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, komentuodami tyrimų eigą ir rezultatus, pažymi, kad jie pirmiausiai tyrė druskos taršą šalia įprastinių kelių, tačiau akivaizdu, kad tolimesnių tyrimų kryptis yra būtent magistraliniai keliai.