„Eko-gyvenvietės, eko-ūkiai Baltarusijoje pradėjo kurtis tik prieš kelis metus. Nepaisant to, kad daugeliui gyventojų nelabai svarbu kokį maistą jie valgo, susidomėjimas mažuose ūkiuose išauginta, geros kokybės produkcija didėja. Panašu, kad kitame dešimtmetyje tai taps viena svarbiausių temų. Lietuva čia turi didžiulį potencialą – tereikia išnaudoti tai kas yra dabar ir nesunaikinti visko stambinant ūkius, mastant tik kaip užauginti daugiau“, - sakė projekte dalyvavusi Baltarusijos atstovė Zoya Pryshyvalka.
Jai pritarė ir jaunimas iš Danijos bei Švedijos. Pasak jų, Lietuva gali būti patraukli parodydama tai, ką kiti jau užmiršo. „Kaip išsivirti uogienės, kaip renkamos ir konservuojamos kitos gėrybės – visa tai jau tapo egzotika daugeliui Europos šalių. Mes viską perkame prekybos centruose ir nesuprantame iš kur maistas atkeliauja“, - sakė iš Švedijos atvykusi dalyvė.
Penkias dienas diskutavęs, gaminęs maistą, aplankęs vietinius ūkininkus ir eko-gyvenvietes jaunimas džiaugėsi Lietuvos pasiekimais maisto kokybės srityje ir sakė, jog Lietuva, remdama mažus ekologiškus ūkius, eko-turizmą netolimoje ateityje galėtų pritraukti nemenkas investicijas.
„Mūsų diskusijos rodo, kad daugelis europiečių jau dabar ieško vietų kur gali atostogauti ne ant jūros kranto ar prie piramidžių, o kaime - paprastame, mediniame name. Jam nereikia, kad kažkas kitas jam gamintų maistą iš nežinia ko. Jis nori pats įkurti ugnį, kartu su ūkininku prisirinkti čia pat darže augančių gėrybių, matyti kaip iš jų gaminamas maistas, ar net pačiam imtis jo ruošti. Tai Lietuvos potencialas. Tačiau ar nenueisime kitu keliu, kuriant kaimo turizmo sodybas, kurios primena vilas – štai kur kausimas“, - sako Martynas Norbutas.
Kur link Lietuva pasuks priklauso ir nuo politikos. Danijos pavyzdys rodo, kad būtent valdžia daugiausiai deda pastangų sudaryti sąlygas, kad bendradarbiavimas tarp maisto augintojų ir vartotojų stiprėtų. Tokiu būdu norima remti mažus ūkius, kurie siekia pateikti kokybišką produkciją. Vartotojai paragavę ekologiškų daržovių ir toliau jas uoliai perka iš tų, kuriais ima pasitikėti. Kaina čia nebėra tokia svarbi. Taip Danijoje užtikrinama abipusė nauda.
„Danijos pavyzdys rodo, kad tokia sistema atsiperka. Būtų puiku, kad Lietuvoje būtų bent kas nors daroma remiant ekologinius ūkius. Galbūt tuomet pajustume tikrąją naudą – pagaliau, kad ir žmonių sveikatai“, - sako Andrius Šironas.
Projekto dalyviai sutiko, kad siekiant, jog kuo daugiau žmonių sužinotų tikrąsias maisto kilmės šaknis ir būdus užtikrinti jo kokybę būtina rengti šviečiamuosius projektus bei mokymus. Daugelis žmonių net norėdami keisti savo gyvenimą, atsisakyti švaistymo, rinktis kokybišką maistą, ar net įsirengti eko-būstą nežino nuo ko pradėti, todėl panašius projektus ketinama organizuoti ir ateityje.
Projektas „Maisto šaknys“ (angl. „Roots of food“) finansuojamas Šiaurės ministrų tarybos.