Rengia fotosesijas
Nors įprastai raudonuojantys plotai pirmiausia privilioja policijos pareigūnus, jau keleri metai aguonų laukų savininkai gali būti ramūs – ne vieni tyrimai nustatė, kad laukuose žydinčios aguonos narkotinių medžiagų neturi.
Tačiau savo sodo sklypeliuose ar sodybose bent kelias žydinčias raudonąsias gražuoles auginantieji turėtų sunerimti – netrukus visoje apskrityje prasidės prevencinis reidas „Aguona“, kurio metu policijos pareigūnai su šauliais ir policijos rėmėjais šukuos apylinkes, ar gyventojai neaugina narkotinių ir psichotropinių medžiagų turinčių augalų – aguonų ir kanapių.
Netoli Upytės prie pagrindinio kelio kone kasdien galima pamatyti abiejose kelio pusėse nusidriekusias automobilių kolonas. Skaisčiai raudona spalva nusidažiusiuose laukuose panevėžiečiai kasdien rengia fotosesijas.
Kaip juokauja šio sklypo savininkas Andrius Kviliūnas, draugai jau ragina jį imtis naujo verslo – už simbolinį mokestį išnuomoti gražiuosius laukus. Tačiau vyras kol kas tokios idėjos atsisako.
„Draugai juokaudami jau siūlo imti už pasivaikščiojimą po aguonų lauką mokestį. Čia žmonės plūsta net autobusais, tad verslo idėja gal ir nebloga. Tačiau tam neturiu laiko. Šį sklypą nusipirkau tik praėjusį rudenį, dar nebaigti matavimai, tad šiemet taip ir nepradėjau ūkininkauti. Bet žemė tuščia nebūna – bent žmonės turi kur akis paganyti“, – juokauja A. Kviliūnas.
Kam grožis, kam piktžolės
Panevėžio rajono apylinkės kasmet vasaros pradžioje nusidažo raudonai. Aguonomis pražysta ne tik Upytės, bet ir Krekenavos, Velžio bei kitų seniūnijų laukai. Nors toks grožis kaip medus traukia nusifotografuoti norinčius panevėžiečius, laukų savininkams tai didžiulis galvos skausmas. Kas miestiečiams grožis, ūkininkams tiesiog sunkiai išnaikinamos piktžolės.
Kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygandas Keturakis, ši žiema buvo kaip niekad šilta, todėl piktžolių sėklos tiesiog neiššalo. Paprastai aguonos itin mėgsta rapsų laukus, ten jas išnaikinti gana sudėtinga.
„Jeigu žiemą neiššalo, vėliau jokia chemija jų neišnaikinsi. Bet gal taip yra todėl, kad turime pakankamą sėklų banką. Kita vertus, įvairovė gerai. Aguonos – daug geriau nei tipinės piktžolės“, – teigė V. Keturakis.
Tik tas gerumas pasireiškia ne tuo, kad aguonos akiai daug malonesnės piktžolės, tiesiog jos nėra pačios didžiausios kenkėjos. Sakoma, kad šventa vieta tuščia nebūna – taip ir gamtoje: išnaikinus vieną piktžolę jos vietoje būtinai atsiras kita, tik dar „piktesnė“. Iš pradžių ūkininkai kovojo su paprastuoju varpučiu, paskui su balanda, tuščiąja aviža, o dabar iš Suvalkijos į Aukštaitijos ūkininkų laukus ateina pūkuotasis pašiaušėlis, kurio neįmanoma išnaikinti jokiais pesticidais.
„Jau geriau gyventi su visomis ir jas kontroliuoti, negu kovoti su jokiai chemijai nepasiduodančiomis piktžolėmis“, – mano V. Keturakis.
Tiesa, ne ką mažiau rūpesčių nei piktžolės kelia ir pasėlius trypiantys smalsuoliai, norintys pabraidyti po aguonų pievą. Vienas kitas gamtos mylėtojas žalos ūkininkų kultūroms gal ir nepadarys, tačiau paprastai, kol nužydi aguonos, čia apsilanko kelios dešimtys žmonių.
V. Keturakis juokauja, jog didžiausias rūpestis būtų savo laukuose pamatyti ne prieš fotoobjektyvą pozuojančius miestiečius, o policijos pareigūnus.
„Tikrai nėra malonu, kai kas nors ištrypia tavo pasėlius, tačiau gerokai didesnė blogybė nei vestuvininkų fotosesijos laukuose būtų policijos vizitas. Ačiū Dievui, laukuose auga dirvinės aguonos, netinkamos opiatų gamybai“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas.
Reidas soduose
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė patvirtino, kad aguonomis pražydusių laukų savininkų policija tikrai nepersekios, nebaus ir nelieps sunaikinti pasėlių kartu su aguonomis. Mat ne vienerius metus daryti tyrimai parodė, kad laukuose auga tos aguonos, kurios priklausomybę turinčių žmonių tikrai nedomina, mat praktiškai neturi narkotinių medžiagų.
„Tikrai neprašysime naikinti aguonomis pražydusių laukų. Daug metų darėme tyrimus ir nė karto narkotinių medžiagų neradome“, – patikino D. Žiaugrienė.
D. Žiaugrienės teigimu, nors narkotinių augalų auginimo mastai mažėja, tačiau gerokai padaugėjo narkotinių medžiagų vartotojų.
Tačiau jau netrukus visoje apskrityje prasidės prevencinė akcija „Aguona“, kai bus ieškoma nelegaliai auginamų aguonų ir kanapių. Policijos pareigūnai, talkinami šaulių ir policijos savanorių, šukuos ne tik laukus, pamiškes, bet ir sodininkų bendrijas. Net ir kelios žydinčios aguonos gali užtraukti nemenkų nemalonumų.
„Tos didelės aukštos aguonos, augančios soduose, puikiai tinkamos narkotinių medžiagų gamybai, todėl net ir nedidelis jų kiekis gali užtraukti administracinę atsakomybę. O jeigu bus rasta daugiau kaip šimtas gramų – gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Tad sodai jau netrukus sulauks ypatingo policijos pareigūnų dėmesio“, – perspėjo Prevencijos poskyrio viršininkė.
Nors kasmet reido „Aguona“ metu nustatomi vis mažesni plotai, kur auginamos narkotinės medžiagos, džiaugtis nėra kuo. Pavyzdžiui, 2010 m. buvo nustatytas 54, 2011 m. – 66,5, o pernai – tik 5,5 kv. metro plotas, kur buvo auginamos aguonos. Kanapių „plantacijos“ taip pat kasmet mažėjo: 2010 m. jų buvo rasta 14, 2011 m. – 9, o pernai vos 3 kv. metrai. Tačiau nerimą kelia tai, kad daugėja narkotikų platintojų ir vartotojų.
„Narkotinių medžiagų auginimo mastai mažėja, tačiau gerokai padaugėjo narkotinių medžiagų vartotojų. Galima tik daryti prielaidą, kad narkotinių medžiagų turintys augalai auginami nelegaliai. Aišku, nė vienas savo sklypelyje auginantis aguonas neprisipažins, kad augina parduoti. Pagrindinis pasiteisinimas – Kūčių stalui. Dažnai taip sako vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas nemėgsta žemdirbystės, tačiau noras viską užsiauginti pačiam gali užtraukti ir atsakomybę“, – dėl saujelės aguonų perspėjo geriau nerizikuoti D. Žiaugrienė.