Trečdalis pretendentų į Europarlamentą žada kovoti su klimato kaita

80 kandidatų į Europos Parlamentą, t.y.  kiek daugiau nei trečdalis, pasirašė pasižadėjimą dėl klimato kaitos politikos.

Pažadų tęsėjimą žada stebėti

Šią akciją organizavusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) kvietė politikus pasisakyti, jog jie palaiko Lietuvos, ir drauge viso pasaulio, žmonių teises į saugų klimatą – galimybę gyventi saugioje aplinkoje. Pasižadėjimas dėl klimato kaitos nusako pagrindines klimato kaitos politikos nuostatas. Pasižadėjimus pasirašė politikai iš visų 10 rinkimuose dalyvaujančių partijų.

Aktyviausiai į akciją įsitraukė Lietuvos žaliųjų partija bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Informaciją apie pasižadėjimą pasirašiusius politikus Lietuvoje galima rasti ČIA.

„Akcija truko beveik du mėnesius. Galima buvo tikėtis, kad šioje akcijoje pagal pasirašiusiųjų kandidatų skaičių pirmaus tos partijos, kurių darbotvarkėje vyrauja aplinkosauginės idėjos. Labai džiugina, kad ir kitoms partijoms atstovaujantys kandidatai gana aktyviai įsijungė į akciją. Manome, kad norą dalyvauti akcijoje nulėmė ne tik partiniai interesai bet ir asmeninės politikų vertybės. Kita vertus tikimės, kad ir daugiau politikų palaiko mūsų idėjas, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo pateikti pasižadėjimo,“ – teigė viena iš akcijos koordinatorių VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ direktorė Inga Ringailaitė.

Citata

Dažnai pamirštamas pagrindinis dalykas – klimato kaita nėra vien aplinkosauginė problema, ji daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, ekonomikai, geopolitiniams procesams. Nediegiant švelninimo priemonių žala žmonijai kainuos nepalyginamai daugiau nei dabartinės pastangos.

Ji sakė, kad pasižadėjimas – tai asmeninis politikų įsipareigojimas remti ambicingą klimato kaitos švelninimo politiką: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą.

NVO mano, kad toks asmeninis pasižadėjimas leidžia žinoti, ko tikėtis iš konkrečių politikų dėl sprendimų, susijusių su klimato kaita. Šie pasižadėjimai nebus vien tuščia deklaracija, nes NVO ketina sekti kaip pasižadėjimus pasirašę Europos parlamento nariai balsuos ateinančios EP
sesijos metu.

Klimato kaita - ne tik aplinkosauginė problema

Dažnai kalbant apie klimato kaitos švelninimą yra apsiribojama vien investicijų į reikalingas priemonės bei ekonominio efekto, kurį tos priemonės duos ar neduos, vertinimu. Tokiose diskusijose dažnai pamirštamas pagrindinis dalykas – klimato kaita nėra vien aplinkosauginė problema, ji daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, ekonomikai, geopolitiniams procesams. Nediegiant švelninimo priemonių žala žmonijai kainuos nepalyginamai daugiau nei dabartinės pastangos.

Klimato kaitos stabilizavimas yra vienas iš didžiausių iššūkių Europos Sąjungai, kuri yra viena iš svarbių pasaulinės klimato kaitos politikos žaidėjų. Tad Europos Parlamento reikšmė formuojant klimato kaitos politiką yra ypač svarbi. Prisijungę prie šios akcijos Lietuvos politikai pademonstravo, kad jie suvokia šios problemos mastą ir svarbą ir neketina ignoruoti problemos, kuri rūpi nemažai visuomenės daliai: 2013 m. Eurobarometer tyrimas rodo, kad 50 % ES ir 41 % Lietuvos gyventojų klimato kaitą laiko viena svarbiausių pasaulinių problemų. Apklaustieji Lietuvoje taip pat manė, kad svarbu ir labai svarbu nustatyti atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo didinimo tikslus (atitinkamai 89 % ir 91 % apklaustųjų).

Ši klimato kaitos pasižadėjimų akcija vyksta visoje Europos Sąjungoje. Apie akcijos eigą Europoje savo interneto svetainėje informuoja Climate Action Network - Europe. Tai – NVO tinklas, kuris jungia virš šimto dvidešimt organizacijų, dirbančių klimato kaitos srityje Europoje.

Akciją palaiko devynios Lietuvos NVO. Akciją Lietuvoje koordinuoja „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje.