„Pagrindinė instaliacijos idėja: „Jūra prasideda mūsų mintyse“. Kartu su meninike Jurgita Jakubauskaite mes raginame pagalvoti, kokią įtaką mūsų kasdieniai sprendimai daro aplinkai ir Baltijos jūrai ir kad iš tiesų egzistuoja tas ryšys, kurio mes neretai nepastebime: mūsų vonios kambarys ir Baltijos jūra“. Cheminės medžiagos, kurias mes naudojame kartu su nuotekomis patenka į upes. Dalis jų tikrai nuteka ir iki Baltijos jūros ir daro įtaką visai ekosistemai, žuvų vaisingumui. Galiausiai visas ekosistemos ciklas atsisuka iki mūsų, žmonių“, - meninės instaliacijos pristatymo renginyje kalbėjo BEF atstovė Rita Norvaišaitė.
Ant klozeto pirmasis prisėdo Jurgis Didžiulis
Ji teigė, jog net ir būdami už 300 kilometrų nuo visų mylimos Baltijos jūros, sostinėje, darome jai įtaką.
„Baltijos jūros situacija yra tik viena iš daugelio dėmenų didelės problemos, kurią galima pavadinti „Negalvoju, ir širdies neskauda“, arba tiesiog paprastai – neatsakingu vartojimu“, - kalbėjo R. Norvaišaitė.
„Kasdien gaunų gausybę įvairiausių prašymų, kartais ir originalių ar keistų. Ir štai gaunu laišką – „ar galima Vilnelėje pastatyti kelis unitazus?“. Na, toks laiškas tikrai patraukia dėmesį“, - juokėsi A. Zuokas. - Bet instaliacija labai gera, nes iš tiesų, jei kuris nors vilnietis klozete nuleis vandenį, tai tas vanduo po 12 kilometrų kelionės nuotekų tinklais ir valymo įrenginiais, ištekės į Nerį. Noriu priminti, kad dideli dalykai prasideda nuo mažų. Nors gyvenu šalia Vilnios, bet jūra man yra artima. Ir, beje, nesinori skaityti naujienų „Nevalgykite žuvies iš Baltijos jūros“ . Geriau būtų, kad visi drąsiai tą žuvį galėtume valgyti ir jūroje maudytis. Sveikinu autorius, esat šaunuoliai.“
Po trumpo idėjos pristatymo įsižiebę žibintai apšvietė pačiame Vilnelės viduryje pūpsančius klozetus. Ant jų mažytę gitarą brazdino daininkas Jurgis Didžiulis, jo pašonėje sėdėjo idėjos autorė Jurgita Jakubauskaitė.
Ji iš upės išbrido pirmoji.
„Geras jausmas, vanduo šiltesnis, nei galvojau, kad bus, - šypsodamasi kalbėjo menininkė. - Kviečiu visus pamąstyti apie Baltijos jūrą. Ir ne tik apie ją. Apie orą, visą Visata. Jei jau taip skubame ir per darbus nerandame laiko pagalvoti apie savo aplinką, gamtą, tai vis tiek ateina toks momentas, kai turi prisėsti ir pagalvoti.“
Tuo metu Jurgis juokaudamas pasiprašė laikraščio. Ir užtraukė dar vieną dainą.
Jurgita Jakubauskaitė: juk kiekvieną dieną prisėdame, o visi taip jų bijo
Klozetai upėje turėtų stovėti savaitę, tačiau meras Artūras Zuokas pasiūlė padėti ir pasirūpinti, kad instaliacijos laiką būtų galima pratęsti.
„Ši idėja man kilo vos susipažinus su, sakykim, užduotimi. Bet ilgai nedrįsau „įgarsinti“ tokios idėjos. Galvojau, gal vis tik reikia ko nors gražaus, kokių nors paukštelių medžiuose... Bet tai neatkreipia dėmesio į problemą. O problema yra didelė. Nepagalvojam, kad nuėję į tualetą, vonią, naudodami prastą dušo želę, dalį cheminių medžiagų nuplauname tiesiog į Baltijos jūrą. Taigi aš tiesiog išėmiau tą grandį, kurios įprastai nematome. Tą atkarpą nuo vonios iki jūros“, - kalbėjo J. Jakubauskaitė. Ji prisipažino, jog pradėjusi derinti idėją su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis sulaukė daug kritikos.
„Aš juk suprantu, kad tai ne skulptūra, ar kažkoks menas. Ko visi bijo? Juk kiekvieną dieną einame ir sėdime. O pastačius viešai, visi išsigąsta. Gal baisu, kad jie tokioje gražioje gamtos vietoje? Bet juk iš tiesų viskas ir „eina“ į gamtą“, - teigė J. Jakubauskaitė.
Prieš instaliacijos pristatymą Baltijos aplinkos forumo specialistai susirinkusiems skaitė pranešimus apie chemines medžiagas kosmetikoje, higieninėse priemonėse, indų plovikliuose.
Šalia įsikūrusios bendrovės „Uoga uoga“ merginos vedė dirbtuves, kaip patiems pasigaminti vonios druskos rutulį.