Gruodžio 12 dienos rytą visai priešais Mindaugo tiltą įsikūrusio verslo centro langus jo darbuotojai galėjo stebėti neįprastą varnų bei apuoko dvikovą. Pelėdinį paukštį, paprastai pasirodantį tik naktį, dienos metu užtiko būrelis varnų ir puolė juo nedraugiškai domėtis. Apuokas šiek tiek pasiblaškęs varnų buvo užpultas ir, galimai, šiek tiek sužeistas nukrito žemyn į automobilių stovėjimo aikštelę. Šį vaizdą stebėjusios vienos iš komunikacijos agentūrų darbuotojai paukštį parsinešė į biuro vidų ir iškvietė gamtos specialistus, kurie apuoku pažadėjo deramai pasirūpinti.
Apuoką puolė 8 varnos
„Kolegė per langą pastebėjo prie mūsų verslo centro besiblaškantį apuoką, kuris tupėjo ant palangės. Ne gamtininkai esame, galvojome, kad ten pelėda, ne apuokas. Kokios aštuonios varnos suko ratus vis priartėdamos prie jo ir bandydamos įkirsti, ar su nagais pagriebti. Vaizdas buvo ne iš maloniųjų. Galvojome, ką daryti“, - pasakojo šį įvykį kartu su kolegomis stebėjęs komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolis Žukauskas. Iš pradžių paskambinta į 118 informaciją, teiraujantis, kur kreiptis. Ten dirbę specialistai juos nukreipė į įmonę, susijusią su gamtos ir gyvūnų gelbėjimu, šie savo ruožtu patarė susisiekti su Aplinkos ministerija.
Pašnekovas sakė, kad apuokas, parneštas į biurą, visą laiką ramiai tūnojo dėžėje, žiūrinėdamas aplinkui ir sukinėdamas galvą. Iš viso uždaroje patalpoje jis prabuvo apie porą valandų. Galiausiai biuro darbuotojams pavyko rasti žmogų, kuris prižadėjo apuoku pasirūpinti: „Kolega rado žmogų, nežinau, ką tiksliai, nes po to išvažiavau į susitikimą ir nebuvau biure, kai jis atvažiavo apuoko pasiimti. Jis – gamtos mylėtojas, sakė apuoką nuveš pas veterinarą patikrinti, ar jis nesužeistas“, - sakė K. Žukauskas. Kur keliaus apuokas toliau, jis teigė nežinantis, galbūt žmogus pats jį augins (jei apuokas naminis), arba paleis į laisvę.
„Reikės pasidomėti, kaip šita istorija baigėsi, bet, manau, kad tikrai ne iškamšą darys – per daug gražus paukštis“, - juokavo pašnekovas.
Jo teigimu, iš taip arti apuoką dauguma jo kolegų matė pirmą kartą ir anksčiau prie biuro skraidančių šių pelėdinių paukščių užfiksuoti netekę.
Apuokai mieste – dažni svečiai
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, peržiūrėjęs išgelbėto apuoko nuotraukas, nustatė, kad tai mažasis apuokas.
„Šiaurės miestuose, pavyzdžiui, Helsinkyje ir kitur Skandinavijoje, apuokai pradėjo perėti miestuose ant namų stogų, prekybos centrų, kadangi aplinkui daug balandžių, yra varninių paukščių, kuriuos jie gali medžioti“, - sakė S. Paltanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad mažasis apuokas peri senuose varnų lizduose, nes lizdo pats nesuka. Labai dažnai peri parkuose, netgi prie sodybų, miesto pakraščiuose. Didysis apuokas yra sėslus, jis žiemą vasarą niekur iš Lietuvos neskrenda, mažieji apuokai, atvirkščiai, - dažnai keliauja - pasiekia ir Prancūziją, ir Italiją. „Dalis mažųjų apuokų lieka žiemoti Lietuvoje, gali būti atskridusių ir iš šiauresnių arba rytuose esančių regionų. Apuokai mieste gali būti pastebėti, jiems miestas nėra nepriimtinas“, - sakė gamtininkas.
„Visi pelėdiniai paukščiai medžioja naktį. Jeigu varniniai paukščiai (ne tik varnos, bet ir kovas, kėkštas) dieną pamato pelėdas ( žvirblinę pelėdą, mažąjį ar didįjį apuoką) visada jį apšaukia. Teko stebėti, kad net ir didžiosios ar kitos zylės, praskrisdamos pro šalį, jeigu dieną pamato tupintį apuoką – vis tiek ant šakų netoli čiauška, sukinėjasi. Yra netgi liaudies pasakų, kaip varnos apuoką vijo. Tai yra paukščių sferų pasiskirstymas – vieni dieną veikia, kiti naktį. Galbūt dienos paukščiams nakties paukštis yra neįprastas, todėl visi varniniai paukščiai į pelėdas ir reaguoja“, - aiškino S. Paltanavičius.
Anot jo, Europoje keletą šimtmečių medžiotojai specialiai naudodavo apuokus kaip masalą varnoms.
„Medžiotojai, norėdami reguliuoti varninių paukščių kiekį, kad jų būtų mažiau, laikydavo namuose didįjį apuoką ir kartais išsinešę jį į pamiškę, patupdydavo ant specialaus skersinio atviroje vietoje. Ant kojos uždėdavo pavadėlį, kad apuokas ramiai tupėtų, o medžiotojas, pamiškėje pasidaręs slėptuvę, sėdėdavo joje su šautuvu ir varnoms pradėjus rinktis aplink apuoką – jas šaudydavo“, - pasakojo gamtininkas. Vėliau, gyvo didžiojo apuoko tokiems tikslams, anot S. Paltanavičiaus, niekas nebenaudojo, bet medžioklėms pasitelkdavo guminį arba plastikinį apuoko modelį.
Apuoką būtina paleisti į laisvę
Komentuodamas apuoko išgelbėjimo situaciją Vilniaus centre, pašnekovas pabrėžė, kad laukinių apuokų namuose laikyti negalima. „Tai daryti draudžiama, nebent tai būtų sužalotas paukštis, negalintis skristi ir tokį sprendimą priima veterinaras, nes neskrendantis paukštis iš karto pasmerktas žūti“, - sakė gamtininkas.
Svarstydamas teorinę galimybę apuokui gyventi namuose, S. Paltanavičius pabrėžė, kad tokiu atveju paukštis gyventų sau, jis nebūtų kaip papūga, kuri bendrauja su žmogumi: „Jeigu apuokas sveikas ir skraido, būtų sunku, nes tai jis darytų naktį. Nelabai įsivaizduoju, kaip gyvenant bute ramiai naktį miegoti, kai apuokas skraido, nuverčia gėlių vazą ar kažką kito“.
Gamtininkas pabrėžė, kad namuose laikyti ne tik pelėdų, bet ir visų kitų laukinių paukščių draudžiama. Laukiniai paukščiai turi gyventi laisvėje.
„Jeigu pagautas apuokas yra sveikas ir gali skristi, vakare jį reikia išvežti už miesto ir paleisti“, - patarė S. Paltanavičius.