Žinia festivalininkams – dovanos tai, kas gali išgelbėti vandens gyvybę

Po karštos ir audringos nakties ryto sulaukę festivalininkai tradiciškai atgaivos ieško jūros bangose ar ežero vilnyse. Neretai šios maudynės tarnauja ir kaip rytinis dušas, po kurio ežerų ir jūros vandenyse pasklinda naudojamų šampūnų, muilų ir dušo želių plevelė, švarindama festivalininkus, bet purvindama vandenį. Anot Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertės Lauros Stančės, retas susimąsto, kad šios maudynės palieka visą puokštę sintetinių medžiagų, kurios neskyla aplinkoje, kaupiasi gyvuose organizmuose, o pasiekusios tam tikrą koncentraciją tampa toksiškos, ilgainiui trikdo natūralią gamtos ekosistemą – gyvūnai keičia lytį, sumažėja jų populiacija. Lengvai pastebimas trumpalaikis taršos poveikis – intensyvus dumblių dauginimasis (vandens žydėjimas), atsirandančios įvairios alergijos ir bakterinės ligos.

Pasiteisina, kad daro tik vieną kartą

Šį savaitgalį (rugpjūčio 15 – 17 d.) pajūrį sudrebinsiančio festivalio „Karklė 2014“ dalyvė – natūralią lietuvišką kosmetiką kurianti įmonė „Uoga Uoga“ skatins dalyvius atkreipti dėmesį į vandens taršą ir nemokamai išdalins 50 l savo gaminamo natūralaus ir gamtoje suyrančio šampūno. Prisidėti prie iniciatyvos kvies ir smagūs animatorės, „Sidabrinės Gervės“ laureatės Urtės Budinaitės kurti plakatai. 

Apie tai, kad savo maudynėmis ir naudojamomis priemonėmis gali pakenkti vandenų ekosistemai, pasak L. Stančės dažnas nesusimato ne iš blogos valios: „Sunkiausia žmones įtikinti, kad net ir tas vienas nusiprausimas kenkia ežerų ir jūros ekosistemai. Dažniausiai žmonės sako, gi aš čia tik vieną kartą, kas gi čia atsitiks. Bet paskaičiuokime kiek festivalių metu prausiasi žmonių vienu metu. 

Gaila, bet kosmetikos priemonėse, taip pat ir indų plovikliuose, kuriuos kartais naudoja stovyklautojai, yra cheminių medžiagų, kurias, nors jos ir pavojingos, šiai dienai vis dar leidžiama naudoti kosmetikos priemonėse, kadangi jų dedama mažais kiekiais. Tačiau retas įvertina suminį poveikį iš kelių kosmetikos priemonių. Tas mažas pavojingų cheminių medžiagų kiekis žmogui tampa ne toks jau ir mažas žuviai ar dumbliui, darant prielaidą, kad lipa į ežerą praustis visi festivalio dalyviai ar poilsiautojai, tokį prausimąsi ežere praktikuojantys ištisą vasarą“.

Dalyviams – 50 l nemokamo natūralaus šampūno

Ne vienerius metus festivaliuose su gaminama kosmetika dalyvaujanti viena „Uoga Uoga“ įkūrėjų Jovita Vyšniauskienė pasakoja, kad idėja paskirti festivalininkams 50 l natūraliai gamtoje suyrančio šampūno jos galvoje sukosi jau seniai.

„Pati gyvenu kaime, tad puikiai žinau, kad viskas, ką supilsiu į savo kriauklę, atsidurs žemėje ir vėliau ant mano morkų. Todėl tiek prausiantis, tiek namų ruošoje su šeima nenaudojame priemonių, kurios neyra gamtoje ir ją teršia. Festivaliuose vis užkliūdavo akis už ežeruose ir jūroje vykstančių rytinių maudynių.

GRYNAS.lt primena, kad prausimosi ežeruose ir kituose vandens telkiniuose, naudojant chemines priemones, problematiką jau yra nagrinėjęs ir anksčiau.

Pernai nemokamai dalinome molio kaukes, kuriomis išsitepus galima nuo odos nuplauti nešvarumus ir negyvas ląsteles. Žmonėms patiko, bet molis ir šampūnas ne tas pats. Todėl šįmet nusprendėm tam paskirti savo šampūno, kurio prausikliai yra augalinės kilmės, pagaminti iš kokosų, palmių aliejaus ir gliukozės. Juo galima prausti ir plaukus, ir kūną. Tikiuosi, kad visi festivalininkai ras kelią iki mūsų palapinės“, - sako J.Vyšniauskienė. 

Buitinių nuotekų tarša nedaug atsilieka nuo pramoninių

Tuo tarpu, L. Stančė kviečia visus atkreipti dėmesį į sunaudojamą kosmetikos ir buitinės chemijos kiekį ne tik festivalių metu, bet ir kasdien. Cheminių medžiagų ekspertė pastebi, kad nėra būtinybės kasdien trinkti galvą nenatūraliais šampūnais, nes įvairūs sintetiniai priedai išsausina plaukus ir odą, mineraliniai aliejai iš naftos sudaro riebalų plėvelę, neleidžia orui patekti į odą, todėl oda vėl riebaluojasi ir taip gaunasi užburtas ratas.

Iškalbingi ir 2011 m. Baltijos aplinkos forumo ir partnerių atliktų tyrimų rezultatai. Jie, anot L. Stančės, parodė, kad kenksmingų medžiagų, tokių kaip pvz. ftalatų (kurie naudojami ir kosmetikoje), buitinėse nuotekose yra tokie patys dideli kiekiai kaip ir pramoninėse nuotekose.