„Žmogus gyja nuo to, kuo tiki“
S. J. Gloden supratimą apie augalus paveldėjo iš senelės, kuri buvo kaimo užkalbėtoja. Ji akcentuoja – augalai ne gydo, bet padeda būti sveikesniais.
Informaciją apie augalus moteris palaipsniui kaupė iš knygų, interneto, kitų šaltinių. Apie žolininkus žmonės yra sukūrę keletą mitų, kuriuos S. J. Gloden paneigė.
„Netiesa, jog žolininkas turi pažinoti visus augalus. Tai neįmanoma. Žinios ateina po truputį, su laiku surenkamos iš lūpų į lūpas. Jeigu prikimši į galvą anksčiau laiko – vis tiek pasimirš“, – komentavo žolininkė.
Mitas, jog žolininkas turi išmanyti ir visas ligas. Pasak S. J. Gloden, ligos yra pasekmė, o žolininkas dažniau mato priežastis – iš kur liga atsirado.
Žolininkai taip pat negydo ligų. „Žmonės sveiksta patys – tabletė, gydytojas ar žolininkas tėra padėjėjas. Žmogus gyja nuo to, kuo tiki“, – aiškino Silvija. Ji pabrėžia, jog stebuklingos piliulės nėra. Norime pasveikti, bet nieko nedarome, kad pasveiktume. Laukiame, kad kiti mus pagydytų.
Augalą reikia pajausti
Žolininkės S. J. Gloden teigimu, augalai, kaip ir vaistai, gali netikti.
„Industrinis pasaulis žmogų atplėšia nuo gamtos. Tačiau nepaisant to, tikiu, kad intuicija mumyse gyva. Augalą reikia pajausti: prieš geriant arbatą paliesti, pauostyti, galima pakramtyti, jeigu norisi, atidžiai stebėti save. Ėjimas į augalą turi būti širdimi ir toks pat atsakymas iš augalo“, – pataria Silvija.