Kiaulpienių šaknų kava veiksmingesnė
Anykščiuose gyvenantis žolininkas Ramūnas Daugelavičius pataria vietoj mums įprastinės tradicinės pupelių kavos rinktis kiaulpienių šaknų kavą. Ji neturi kofeino, bet tonizuoja geriau negu pupelių kava. Ir, kas svarbiausia, neturi neigiamo poveikio organizmui.
„Pavyzdžiui, Indijoje, kur yra galybė vaistingųjų augalų, jinai (kiaulpienė, - red. past.) įeina į šešetuką pačių vertingiausių pagal paveikumą. Vertinami ir žiedai, ir lapai, ir šaknys. Į šaknis augalas prieš žiemą kaip į kokią laikmeną sudeda saugot visas vertingas ir geriausias augalo savybes“,- sako R. Daugelavičius.
Iš tiesų, kiaulpienių naudingumą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Jose yra vitaminų C, E, A, taip pat geležies, kalcio, fosforo, inulino.
Kiaulpienių šaknyse yra iki 40 proc. inulino, naudingos maistinės skaidulos. Jos skonis yra šiek tiek salsvas, todėl ir ši kava yra salstelėjusi. Inulinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.
Pasak žolininko R. Daugelavičiaus, kiaulpienių šaknų kavos skonis primena įprastą kavą. Nors pienės yra karčios, bet jų kava yra mažiau karti negu iš kavos pupelių užplikoma kava.
„Truputį turi kitokį atspalvį, bet turi ir kartumo, kadangi pakepinta. Apskritai, lapuose yra daugiau kartumo negu šaknyse, šaknyse yra ir kartumo, ir saldumo, o žiemai šaknyse susikaupia saldumas“,- sako žolininkas.
Paprasta paruošti ir nieko nekainuoja
R. Daugelavičius sako, kad paruošti kiaulpienių šaknų kavą galime kiekvienas iš mūsų ir tai nėra sudėtinga. Tereikia suskubti iki šalnų jų prisikasti. Tuomet jas gerai nuvalyti, kad neliktų žemių, nuplauti šaltu vandeniu. Paskui susmulkinti, sumalti ir išdžiovinti. Džiovinti jas galima pavėsyje, vėdinamoje patalpoje arba orkaitėje, ne aukštesnėje kaip 40-50 °C laipsnių temperatūroje.
O jau prieš pat vartojimą jas dar labiau susmulkint, šviežiai paskrudinti ant keptuvės, be jokio aliejaus ir užsiplikyti. „Į puodelį reikia dėti vieną šaukštelį ir užsiplikyti verdančiu vandeniu, pastovi keletą minučių ir puikiausiai pritraukia. Kas lieka kiaulpienių šaknų kavos nuosėdos galima sunaudoti maistui, salotoms, sriubai, troškiniui“, – pataria žolininkas.
Anykštėnas rekomenduoja pienių kavą paskaninti medumi. „Kaip šokolade gražiai dera cukrus su kakava, tai yra salsumas su kartumu, juk vien cukrus, vien saldumas nėra taip skanu, kaip suderinti šitie du skoniai. Kiaulpienių kavos kartumas su medaus saldumu puikiai dera. Paragavom, netgi neišmirkusių sausų smulkintų šaknų su medumi – puikiai! Skanu ir kvapnu, eiliniam skoniui labiau įprasta, kaip šokoladas“, - tikino R. Daugelavičius.
Gilių kava - stiprybės šaltinis
Tiesa, labiau mums įprasta kava, kurią dar mūsų seneliai gėrė - tai gilių kava. Tačiau ji, pasak R. Daugelavičiaus, netonizuoja kaip kiaulpienių šaknų kava, tik maitina. Senoliai sakydavo, kad gilių kava duoda ąžuolo sveikatą. Ji buvo skiriama išsekusiems po ligų, pervargusiems po darbų ar mokslų, tinka esant mažakraujystei ar kaulų išretėjimui. Be to, gilių kava yra labai skani.
„Ją mėgsta ir vaikai, ir suaugę. Nebuvo nei vieno žmogaus, kad pasakytų: neskanu. Jinai daroma balinta, su grietinėle arba pienu per pusę. Paruošus ją kaip kavą, tuo tradiciniu senoviniu būdu, ji kvepia kaip sausainis“,- sako R. Daugelavičius.
Kartu žolininkas gailisi, kad žmonės tartum prarado atmintį. Esą kaip antibiotikai medicinoje išstūmė natūralias gydymosi priemones, taip pupelių kava išstūmė kitas kavų rūšis. O kavą, pasirodo, galima paruošti iš įvairiausių šaknų, sėklų ar šakniavaisių, jas paskrudinus.
Pats R. Daugelavičius sako yra ragavęs kavą iš erškėtuogių sėklų, traukažolės šaknų, morkų, burokėlių kavos.
„Mūsų senoliai žinojo, kaip prasimaitint, žinojo, jei spėjai pasikast varnalėšų sėklų ir šaknų, tą žiemą jau bado nebus“, - dalinasi senolių išmintimi anykštėnas.