Tikras žvejas turi gerbti vienodai tiek didelę, tiek mažą žuvį. Jei laimikį sudaro smulki žuvis, tai galimi keli jos paruošimo variantai: ją išvalius iškepti, išrūkyti, sumalti į kotletus arba neskrostą vytinti. Pats greičiausias yra paskutinis variantas – žuvies vytinimas. Šis patyrusio žvejo papasakotas vytinimo receptas tinka bet kokio stambumo žuvims vytinti.
Sužvejotą žuvį pirmiausia reikia švariai nuplauti, nusausinti ir jokiu būdu neskusti, nedarinėti. Taip paruoštą žuvį vytinimui sudėti į plastikinį kibirą arba vonelę. Druskos rekomenduojama dėti tiek pat kiek ir žuvies. Žuvis klojama sluoksniais: ant dugno druska, po to žuvis, vėl druska ir vėl žuvis. Taip susluoksniuotą žuvį reikia užpilti paskutiniu druskos sluoksniu ir paslėgti po medine lentele.
Priklausomai nuo žuvies stambumo, taip pasūdytą ją laikome 2–4 paras. Smulkesnę trumpiau, stambesnę ilgiau. Po to žuvis išimama, nuplaunama drungnu vandeniu, nusausinama ir vėl naujai pasūdoma. Procedūra kartojama taip pat kaip sūdant pirmą kartą – druska, žuvis, druska, žuvis ir vėl lengvas paslėgimas. Ir vėl laikoma 2–4 paras. Pirmasis žuvies sūdymas daromas tam, kad būtų ištrauktas iš žuvies kraujas, pašaliniai kvapai ir taip tarsi apvaloma žuvis. Antrasis sūdymas tiesiogiai atlieka žuvies sūdymo funkciją. Žuvį po to išimame, nuplauname, nusausiname ir kabiname patalpoje, kuri yra sausa ir gerai vėdinama, tačiau be tiesioginių saulės spindulių.
Žuvis jau tinkama valgyti tada, kai nuo jos kūno džiūnant pradeda luptis žvynai. Smulkią žuvį, tokią kaip aukšlės, rekomenduojama džiovinti ~ 4 dienas, o stambesnę žuvį (žiobrius) vytinti net 7–10 dienų.
Vytintą žuvį reikia nulupti. Lupti reikia nuo uodegos link galvos tiesiog plėšiant žuvies odą su visais žvynais. Po oda pasimatys ploni žuvies šonai (ten itin bus sūri vieta) ir rausva nugara aplipusi žuvies mėsa.
Kaip žuvį vytinti pasakojo žvejas Petras iš Drevernos