Nenuostabu, kad ši komercinė žuvis dažnai vertinama labiau nei lašiša, nes nėra riebi. Jos kaina aukšta. Šios žuvies vertę dar padidina faktas, kad sterkas lengvai užauga iki 10, o atskirais atvejais net iki 20 kg svorio ir 1-1,2 m ilgio.
Lietuvoje šių plėšrių žuvų gausiausia jų natūralaus paplitimo vietose – Kuršmarėse bei Nemuno žemupyje, iš kur jie buvo perkelti į Dysnų ežerą, Kauno bei Antalieptės marias bei vėliau į daugelį jiems tinkamų gyventi ežerų. Starkiai mėgsta kiek drumzliną lėtai tekantį vandenį, tačiau tokiame vandenyje turi būti pakankamai deguonies. Puikiai gyvena apysūrėje Baltijos jūros priekrantėje, kur nemažai jų sugauna žvejai verslininkai. Tiesa, druskingame vandenyje sterkai nesiveisia ir prieš nerštą traukia į gėlus vandenis kartais kelias dešimtis ar net šimtus kilometrų.
Lotyniškas rūšies pavadinimas „lucioperca“ nusako starkio panašumą tiek į lydeką, tiek į ešerį. Išties sterkas kūno bei dantingų žabtų forma primena lydeką, o skersiniu kūno rainumu bei aštriu nugaros peleku – ešerį. Kuršmarėse sterkai maitinasi daugiausiai stintele, tačiau tiek čia, tiek kitur nevengia ir kitų karpinių žuvų, kurias pritemus ar prieš aušrą triukšmingai medžioja vandens paviršiuje. Spiningautojai starkius mielai gaudo įvairiais spalvingais guminukais, vobleriais ar blizgėmis, tačiau juos žvejojant reikia būti atsargesniems nei gaudant lydekas, kad neišbaidyti žuvų.
Starkiai plačiai paplitę Europos upėse bei ežeruose, tačiau į didelėje šio žemyno valstybių dalyje jie buvo introdukuoti. Starkių galima aptikti Onegos bei Ladogos ežeruose, Juodosios ar Kaspijos jūrų baseinuose.
Balandžio – gegužės mėnesiais kai vandens temperatūra pasiekia 10-14 laipsnių, sterkai traukia į nerštavietes, kur pasiskirsto poromis. Neršia nakties bei apyaušrio valandomis 1-3 m gylyje. Patinas yra tikras rūpestingo tėvo pavyzdys, nes ant žvirgždėto dugno ne tik paruošia pusmetrio skersmens bei iki 10 cm gylio lizdavietę, bet ir krūtinės pelekais vėdina bei agresyviai saugo patelės sudėtus ikrus nuo kitų žuvų, kol išsirita jaunikliai. Vienu kartu išneršusios ikrus, patelės palikuonimis daugiau nesirūpina ir nuplaukia šalin. Mailius minta daugiausiai zooplanktonu, tačiau jau 10 cm ilgio žuvytės tampa plėšrūnėmis ir gaudo kitas žuveles.
Dėl grožio, dydžio, gurmaniško skonio žuvienos bei nepakartojamos žvejybos starkis išties turi daug šansų tapti mūsų šalies nacionaliniu simboliu.