GRYNAS.lt eksperimentas: kodėl keli lašai pieno kokakolą paverčia drumzlinu kefyru?

Internete netrūksta vaizdo klipų - eksperimentų, kuriuos atlikę žmonės džiūgauja pastebėję, kas nutinka tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, ledinukui, įmestam į slaptos receptūros gazuotą gėrimą – „Coca cola“. Šiuo metu po socialinius tinklus ir vaizdo klipų portalus klaidžioja naujas eksperimentas, kai į šį vis dar paslapties gaubiamą gėrimą įpilama šiek tiek pieno. GRYNAS.lt komanda nusprendė tokį eksperimentą pakartoti.

Žmonės baiminosi, ar tai nepavojinga

Socialiniame tinke „Facebook“ populiaraus gazuoto gėrimo „Coca cola“ reakcija su pienu sulaukė didžiulio susidomėjimo. Internautai su pasibjaurėjimu žvelgė į skystį, kuris atsiranda populiarų gazuotą gėrimą sumaišius su pienu. Tačiau nė vienas šmaikštuolis, atlikęs eksperimentą, taip ir neatsakė į klausimą: kodėl tai vyksta?

Vieni internautai į neįprastą reiškinį žvelgė su nemenka humoro doze, teigdami, kad tokiu „kokteiliu“ norėtų pavaišinti draugus. Kiti netgi teiravosi, ar kas nors jau spėjo paragauti šio mišinio ir, negana to, klausė, koks jo skonis.

Kita žmonių grupė susidariusiomis nuosėdomis nė kiek nesidžiaugė. Sunerimusios moterys domėjosi, ar tai nėra pavojinga sveikatai. „Įdomu, ką toji kokakola padaro mūsų skrandžio turiniui, kai maistą užgeriam tokiu šlamštu?“ – nerimavo socialinio tinklo vartotoja. Kitas internautas, pamatęs tokius vaizdus, sau prisižadėjo daugiau niekada negerti šio gėrimo.

Susidaro nuosėdos

Tačiau ar visi šie nuogąstavimai pagrįsti? GRYNAS.lt nutarė pakartoti šį paprastą eksperimentą ir išsklaidyti socialinio tinklo vartotojams kylančias abejones. Iš plastmasinio 0,5 l talpos „Coca coca“ buteliuko šiek tiek nupylėme skysčio ir vietoje jo gėrimą „praturtinome“ keliais šlakeliais pieno. Tada buteliuką pastatėme nuošalioje vietoje ir palikome jį ten stovėti šešias valandas.

Tiesa, akivaizdžius pasikeitimus pamatėme labai greitai. Tik įpylus pieno jis ėmė tirštėti. Taip pat pasikeitė ir gėrimo spalva. Po šešių valandų buteliuko apačioje susidarė rudos spalvos nuosėdos, o pats gėrimas pašviesėjo.

Kodėl įvyko šie akivaizdūs pokyčiai? Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro vedėja, fizikinių cheminių tyrimų skyriaus vadovė, mokslų daktarė Galina Garmienė GRYNAS.lt teigė, kad tokio didelio internautų susidomėjimo sulaukęs „kokteilis“ pagaminamas įvykus visai nesudėtingai cheminei reakcijai. Anot jos, buteliuko turinys pasikeičia dėl to, kad gazuoto gėrimo rūgštis sutraukia pieno baltymus.

„Rūgščioje terpėje pienas visada susitraukia. Šiuo atveju pieno baltymus sutraukė kokakolos rūgštis. Dėl to susidaro tokios nuosėdos kaip kefyras. Čia įvyko paprasčiausia cheminė reakcija – tokia, kokia ir turėjo būti. Jeigu į pieną įpiltumėte citrinos sulčių, lygiai taip pat susidarytų nuosėdos. Lygiai tas pats būtų ir su gazuotu mineraliniu vandeniu. Kadangi pienas patenka į rūgščią terpę, o dar prisideda angliarūgštė, jis yra iš karto sutraukiamas. Jeigu tai nebūtų rūgštinė terpė, pienas su „Coca cola“ tiesiog susimaišytų“, - kalbėjo G. Garmienė.

Kodėl nuosėdos rudos?

Ruda nuosėdų spalva taip pat nenustebino mokslininkės. Jos teigimu, nuosėdų rudą atspalvį galima paaiškinti tuo, kad baltymai sugeria spalvinančias medžiagas: „Baltymai galėjo kokakolos spalvą sutraukti į save, kadangi jie turi savybę absorbuoti spalvinančias medžiagas. Kaip tik todėl jos yra rudos.“

Pasidomėjus, ar toks „kokteilis“ nėra pavojingas žmogaus sveikatai, mokslininkė sakė, kad jo paragavus pavojaus kilti neturėtų, tačiau mokslų daktarė abejojo, ar kas ryžtųsi gurkštelti taip neestetiškai atrodančio gėrimo.

„Čia nėra nei naudos, nei ypatingo pavojaus. Tiesa, baltymai, kurie koaguliuoja su rūgštimi, sunkiau virškinami. Tuo pačiu ir vaizdas nėra priimtinas. Tokiu būdu sugadinamas ir pienas, ir „Coca cola“. Kas gers pieną su „Coca cola?“ – retoriškai klausė G. Garmienė.

Pavojaus sveikatai nekelia

Eksperimento metu išsiskyrusių nuosėdų nesureikšmino ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistas Vytautas Tamošiūnas. Jo žodžiais tariant, kokakola yra gaminama naudojant pakankamai daug fosforo rūgšties. Ir nors gėrimas atrodo saldus, tačiau jo pH yra pakankamai žemas, kitaip tariant, rūgštinė terpė. Be to, pasak specialisto, analogiški procesai vyksta ir žmogaus skrandyje, kur virškinimui padeda druskos rūgštis. Jos pH – tarp 2-3.

„Taigi galima teigti, jog jūsų stebėtam procesui analogiškas mūsų skrandyje vyksta kiekvieną kartą išgėrus stiklinę pieno. Šiuos procesus nulemia pieno ir kitų baltymų savybės. Pieno baltymai dėl savo molekulinės struktūros yra lengvai tirpūs, todėl įprastomis sąlygomis piene šie baltymai yra ištirpę vandenyje. Kiekvienas baltymas turi savo temperatūros ir pH (rūgštingumo) intervalą, kuriame jis yra aktyvus. Pasikeitus temperatūrai ar aplinkos (terpės) pH pasikeičia ir baltymų molekulinė struktūra. Moksliškai tariant, baltymai yra denatūruojami“, - aiškino V. Tamošiūnas.

Jo manymu, vaizdžiausias šio reiškinio įrodymas – kiaušinio baltymo struktūros (formos, spalvos ir konsistencijos) pasikeitimas jį verdant, kepant arba pieno „traukinimas“, kai į saldų pieną įpylus rūgštaus pieno ar, pavyzdžiui, citrinos rūgšties ir šį mišinį pakaitinus gaunama varškė.

Mokslininkai šį procesą aiškina tuo, kad denatūruoti pieno baltymai tampa ne tokie tirpūs vandenyje, be to, vyksta ir aglomeracijos procesai. Tai reiškia, kad pasikeitus temperatūrai ar pH, pieno baltymų struktūra pakinta: jie sulimpa į didesnius darinius ir iškrenta nuosėdomis, o likęs skystis nuskaidrėja.

Taip pat specialistas pridėjo, kad šias baltymų savybes žmonės pastebėjo jau seniai ir plačiai jomis naudojasi gamindami rūgpienį, varškę, o vyndariai dažnai pasitelkia pieno baltymus skaidrindami vynus ir pan.

Galiausiai V. Tamošiūnas teigė, kad toks „kokteilis“ nėra pavojingas: „Taigi jūsų aprašyto proceso metu dėl gan žemo pH kokakola denatūravo pieno baltymus, kurie iškrito nuosėdomis ir „nuskaidrino“ gėrimą. Dėl panašaus pH žmogaus skrandyje vyksta panašūs procesai kaip ir aprašytieji. Skaidymo metu organizmui nėra svarbu baltymas denatūruotas ar ne. Dažnai denatūruoti baltymai yra netgi paprastesnės struktūros ir lengviau įsisavinami. Dėl to, manytume, kad nei kartu, nei atskirai išgerti gėrimai pavojaus sveikatai nekelia. Pagaliau, juk virtas kiaušinis chemine prasme nėra pavojingesnis ar saugesnis nei žalias.“