1923 metais, vos tik įkūrus sodą, šis tapo studijų ir mokslo baze gamtos mokslų studentams. Kaip pasakoja sodo direktorius Nerijus Jurkonis, nors šią funkciją sodas atlieka ir šiandien, tačiau šiuolaikinis botanikos sodas turi kur kas daugiau funkcijų. Tai - ir edukacija, ir lietuviškų selekcijų, veislių išsaugojimas, ir augalijos apsauga.
„Pasaulyje globaliai nyksta augalai ir botanikos sodai nori atlikti svarbų vaidmenį, siekiant tuos augalus išsaugoti. Būtent iš natūralių augaviečių paimami augalai, sėklos ir įkurdinami čia, botanikos sodo ekspozicijose. Na ir jeigu kažkurioje vietoje jie išnyksta, mes galime padauginti tuos augalus ir vėl reintrodukuoti, juos atsodinti natūraliose augavietėse. Tokia dar viena iš šiuolaikinio botanikos sodo funkcijų“, – sakė N. Jurkonis.
Sodo biologas Kęstutis Obelevičius prieš beveik 10 metų visiškai atsitiktinai surado prie išnykimo ribos, Raudonosios knygos nulinėje kategorijoje atsidūrusią Pelkinę raistenę. Pasirodo, šio pažeme šliaužiančio augalo iki tol niekam nesisekė atrasti jau penkis dešimtmečius.
„Mes pirmiausia turim gauti Aplinkos ministerijos leidimą tam augalui perkelti iš natūralių augaviečių į savo kolekcijas. Gavę juos važiuojame, išsikasame. Mano surasta augavietė buvo išknista šernų su visa velėna. Tai juos tiesiog paėmiau, parvežiau ir pasodinau, bet galvojau, kad jie jau neprigis, o jie puikiausiai prigijo“, – pasako VDU Kauno botanikos sodo biologas K. Obelevičius.
Ką dar įdomaus galit pamatysite ir sužinoti VDU Botanikos sode, kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže.