Universalios priemonės

- Ūkio plotų suskirstymas zonomis. Skirtingose ūkio dalyse ūkininkaujant nevienodu intensyvumu, užtikrinama geresnė biologinės įvairovės apsauga ir išvengiama didelio maistinių medžiagų nuotėkio.

- Šlapynių atkūrimas, sutvarkymas ar įrengimas. Šlapynės sunaudoja daug maistinių medžiagų, kaupia jas augančioje biomasėje ir nuosėdose, todėl tai itin efektyvi priemonė maistinių medžiagų nuotėkiui iš ūkio mažinti.

- Medžių ir krūmų sodinimas žemės ūkio naudmenose. Tokiu būdu ne tik mažinamas maistinių medžiagų nuotėkis, bet ir turtinama vietinė bioįvairovė – atsiranda daugiau buveinių retoms rūšims; mažinama dirvožemio erozija.

- Bendradarbiavimas ir dalijimasis įgūdžiais būtinas, kad ūkininkų taikomos priemonės ir metodai neliktų pavienėmis iniciatyvomis, o būtų taikomos plačiau ir reikšmingai prisidėtų prie aplinkos tausojimo.

Priemonės gyvulininkystės ūkiuose

Baltijos jūros regione yra dar daug ūkių, kuriuose mėšlas kaupiamas tiesiai ant grunto. Šios ydingos praktikos būtina atsisakyti – mėšlas ūkiuose turi būti kaupiamas išvengiant maistinių medžiagų nuotėkio.

- Tvirtas tvarto grindinys, įrengtas iš molio ar betono, užtikrina, kad srutos, užuot nutekėjusios į paviršinius ir gruntinius vandenis bei juos užteršusios, susigers į kraiką ar mėšlą, esantį ant tvarto grindų.

- Mėšlo laikymas tvarte per žiemą, išnešant jį į lauką tik pavasarį ir laikant talpiose, plastiko plėvele uždengtose krūvose, ženkliai sumažina azoto junginių (ypač amoniako) patekimą į aplinką.

- Mėšlo laikymas sandariuose rezervuaruose taip pat padeda ženkliai sumažinti į atmosferą patenkančių dujų kiekius ir maistinių medžiagų nuotėkį. Mėšlo kaupimo vietos pagrindas turi būti nepralaidus, padengtas, pavyzdžiui, betonu.

- Pridėjus bazalto dulkių, sumažinami iš mėšlo išsiskiriančio amoniako kiekiai.

- Atidus tręšimo planavimas – kada ir kaip paruoštoje dirvoje, kokiame plote, koks kiekis mėšlo turi būti paskleistas – labai svarbus siekiant efektyviai išnaudoti mėšle esančias maistines medžiagas.

- Ganymas mažesniu gyvulių tankiu padeda užtikrinti, kad ganyklos dirva tikrai įsisavins visas jų mėšle esančias maistines medžiagas ir taip bus išvengta nuotėkio.

- Gardų, vištidžių bei narvų valymas be vandens leidžia išvengti užteršto vandens nuotėkio į aplinkinius vandens telkinius.

- Pridėjus sieros ir mikroelementų mėšle esančias maistines medžiagas augalai įsisavina efektyviau, todėl jiems pakanka mažiau trąšų.

- Sumažinti amoniako perteklių, sukeliantį oro kokybės problemas bei eutrofikaciją, galima šeriant gyvulius mažiau baltymų turinčiais pašarais bei tvartuose įrengiant specialius oro filtrus.

- Nuolatinis pievų ganymas, ganyklų palaikymas padeda mažinti maistinių medžiagų nuotėkį, sulaikyti dirvoje daugiau anglies junginių bei išsaugoti biologinę įvairovę.

Augalininkystės ūkiuose

- Sėjomaina, tarpiniai pasėliai, įsėlis palaiko dirvoje gerą maistinių medžiagų pusiausvyrą. Per sėjomainą azotą fiksuojantys augalai užtikrina, kad vėlesni augalai bus aprūpinti biologiškai fiksuotu azotu.

- Augalinė danga ant dirvos ištisus metus užfiksuoja dirvos paviršiuje esančias maistines medžiagas.

- Nuolatinės žolės apsauginės zonos šalia melioracijos kanalų, upių ir ežerų krantų sumažina maistinių medžiagų patekimą į paviršinius vandenis.

- Laukuose sodinami medžiai mažina nuotėkį bei stabdo dirvos eroziją.

- Išsami duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie ūkyje atliktas veiklas, leidžia atlikti išsamią taikomų priemonių poveikio analizę.

- Maistinių medžiagų balanso skaičiavimas, kaip ir cheminė dirvos analizė, užtikrina, kad naudojamas optimalus trąšų kiekis.

- Azoto jutiklis padeda tiesiog laukuose nustatyti reikiamą trąšų kiekį ir naudoti būtent tiek trąšų, kiek reikalinga pasėliams.

- Nusodinimo baseinai sumažina fosforo nutekėjimą į vandens telkinius. Tuo pačiu metu jie gali būti naudojami žuvininkystei.

- Tręšimas tik vegetacijos sezonu, apariant mėšlą iškart po paskleidimo laukuose.

- Tinkamas apleistų durpynų panaudojimas sustabdo likusių durpių irimą ir jose esančių maistinių medžiagų patekimą į vandens telkinius.

- Trąšos pasėliams iš netradicinių šaltinių. Pavyzdžiui, Estijoje ūkininkas laukams tręšti naudoja sūrinės atliekas.

- Žolynų (silosui, šienui) sėjimas į nesuartą žemę sumažina dirvos pažeidimus bei eroziją.

- Neariamoji (beariminė) žemdirbystė – sėjai, tręšimui bei derliaus ėmimui pasitelkiant modernią techniką, užtikrina efektyvų tręšimą bei sumažina maistinių medžiagų nuotėkį.

- Kalkintas dirvožemis geriau sugeria vandenį su ištirpusiomis maistinėmis medžiagomis, taip sumažinamas nuotėkis į paviršinio vandens telkinius. Geresnės struktūros dirvą lengviau apdirbti, todėl sunaudojama mažiau kuro.