LIGOTI VAIKAI
Taigiama, kad garsusis fizikas sirgo Aspergerio sindromu (autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumais bendravime). Tiesa, būtent autistai pasižymi aukštu intelektu ir genialiu mąstymu.
„Kai supratau, kad kojos pirštas anksčiau ar vėliau kojinėje padaro skylę, nustojau jas dėvėti“, - yra paaiškinęs jis.
Pirmoji A. Einšteino žmona - studijų laikų meilė - serbų matematikė Mileva Maric, su kuria jis susituokė 23-ejų, pagimdė fizikui tris vaikus.
Porai teko išgyventi dar vieną skaudų likimo smūgį, nes jųdviejų sūnus Eduardas sirgo Šizofrenija.
ŽMONA ATĖMĖ NOBELIO PREMIJĄ
Pirmoji genijaus žmona ne tik taikstėsi su vyro keistenybėmis, bet ir su neištikimybe. Deja, jis to nevertino ir ilgainiui meilė žmonai virto neapykanta. Dėl įgimto klubo defekto šlubuojanti Mileva iš vyro neretai sulaukdavo paniekos ir neapykantos kupinų žodžių.
Tiesa, per skyrybas serbė savęs nenuskriaudė ir iš vyro išsireikalavo krūvos pinigų ir... Nobelio premiją, apie kurią tuometinis Šveicarijos patentų biure dirbantis technikos ekspertas tikrai negalvojo.
Skeptikų nuomone, tai buvo padaryta visiškai pelnytai, nes esą daugelio A. Einšteino išradimų autorė buvo būtent matematikė Mileva.
ĮSIMYLĖJO PUSSESERĘ
Su pirmąja žmona A. Einšteinas išsiskyrė dėl savo giminaitės – pirmos eilės pusseserės Elsos Lowenthal, tapusios antrąja genijaus žmona. Jų meilės romanas užsimezgė dar tada, kai Albertas buvo vedęs, todėl nieko nuostabaus, kodėl taip įsiuto vyro palikta Mileva.
Amžininkų teigimu, ši moteris aukštu intelektu gal ir nepasižymėjo, bet užtat buvo labai apsukri brangenybių ir įtakingų vyrų medžiotoja. Tuo metu A. Einšteinas jau buvo tapęs žvaigžde, pasaulį užkariavęs su savo reliatyvumo teorija.
Į jo draugų ratą prašėsi princai, karaliai, prezidentai, imperatoriai, mokslininkai ir turtuoliai. „Viso pasaulio pamišėliai man rašo laiškus ir prašo įvertinti jų darbus, kviečiasi į svečius“, - mokslininkas guodėsi dėl užgriuvusios šlovės. Jis nekentė žymaus žmogaus statuso. Tai bylojo ir jo legendinė nuotrauka su iškištu liežuviu - A. Einšteinas skubėjo į automobilį po svarbios spaudos konferencijos, tačiau jam kelią pastojo tykoję paparacai. Tokiu vaikiškos paniekos gestu jis išreiškė savo požiūrį į populiarumą.
Nepaisant to, kad fizikas mylėjo savo antrąją žmoną Elsą, nesantuokiniams romanams atsispirti vis tiek negalėjo.
Antroji jo žmona taip pat turėjo toleruoti sutuoktinio neištikimybę ir netgi tai, kad meilužes jis vesdavosi pas juos į namus.
APKERĖJO RUSŲ ŠNIPĖ
Viena iš jo dešimčių meilužių buvo rusų skulptoriaus Sergejaus Konenkovo žmona Margarita. 1998 metais aukcione buvo parduoti Alberto Einšteino laiškai, kuriuose fizikos genijus akivaizdžiai demonstravo šiai moteriai šiltus jausmus. Tik po daugelio metų iššifruotuose sonetuose (1896 metais jis buvo atsisakęs Viurtembergo pilietybės ir priėmęs Šveicarijos, bet neretai kalbėdavo gimtąja švabų tarme, - aut. Past.) genijus atsiskleidė kaip romantiška ir švelni siela. Tuo metu fizikui buvo 56-eri, rusei – 39-eri.
Kalbėdamas apie savo meilę, jis netgi naudojo tokį slaptažodį kaip Alma – Alberto ir Margaritos trumpinį.
Einšteinas buvo gabus ne tik rašydamas įvairias formules. Fizikos genijus savo mylimai mūzai dažnai kūrė sonetus. Vienas iš jų: Tu nepabėgsi iš šeimos rato. Tai bendra mūsų nelaimė. Neišvengiamai perskrostas dangus žiūri į mūsų ateitį.“
Deja, poros laimei trukdė ne tik santuokiniai ryšiai, bet ir prasidėjęs karas. Margarita buvo rusų šnipė, teikė informaciją apie Amerikos branduolinį projektą. Todėl netrukus jos ir Einšteino santykiais susidomėjo saugumo žvalgybos. Įsikišus politinėms struktūroms, įsimylėjėliams teko atsisveikinti.
UŽKONSERVAVO SMEGENIS
Nepaisant to, kad negalėjo matytis, buvę meilužiai susirašinėjo dar 10 metų, iki pat mokslininko mirties.
Beje, įdomu tai, kad A. Einšteinui mirus, gydytojai prieš kremuojant kūną užkonservavo smegenis tikėdamiesi, kad kada nors ateityje kas nors įmins šio žmogaus genialumo mįslę.