Vyrai ir moterys yra skirtingi, dažniausiai jiems patink ir skirtingi aktyvūs užsiėmimai – moteris norėtų lankyti šokių pamokas, o vyras – žaisti krepšinį. Medicinos centro „Helona“ sporto medicinos gydytojas Dainius Burakevičius pasakoja, kaip suderinti poreikius poroje, kad aktyvi veikla taptų mylimuosius suartinančiu užsiėmimu.
„Esant skirtingiems poreikiams reikėtų ieškoti kompromiso – vieną kartą eiti į šokius, kitą – pažaisti krepšinio. Tai bus dviguba nauda, nes skirtinga sportinė veikla lavina skirtingas fizines savybes. Nedrįsčiau sakyti, kad vienos sporto šakos skirtos vyrams, o kitos – moterims. Bet kokia fizinė veikla naudinga abiems lytims, tačiau nereikėtų jų tarpusavyje lyginti, nes fizinės galimybės yra skirtingos“, – pasakoja gydytojas. Išbėgus kartu pabėgioti, tikėtina, kad finišą pirmasis pasieks vyras, tačiau čia nėra kuo didžiuotis – jo raumeninė masė turėtų būti gerokai didesnė nei moters.
Sveikatinimasis – bet kokia aktyvi veikla
Svarbiausia, kad aktyvus laisvalaikis būtų taisyklingas, kiek įmanoma labiau ergonomiškas ir nežalotų kūno bei jo funkcinių galimybių. „Reikėtų atkreipti dėmesį į tas savybes, kurias norima lavinti ir pagal tai rinktis veiklą. Norint lavinti ištvermę puikiai tinka važiavimas dviračiu, greitas ėjimas, bėgiojimas, plaukimas, kitaip sakant – toks užsiėmimas, kuris įjungtų kuo daugiau raumenų grupių ir būtų nepertraukiamas mažiausiai pusvalandį“, – sako medikas.
Siekiant išvengti traumų pirmiausia reikėtų pasidomėti apie sporto šaką, kuria ketinama užsiimti. Yra daug literatūros ir šaltinių internete, kuriuose nurodoma rizika bei kaip jos išvengti, kaip teisingai atlikti pratimus. Jei anksčiau nė vienas poroje nesportavo – verta pasitarti su sporto medicinos gydytoju, kuris padės pasirinkti geriausią sporto šaką. „Atkreipkite dėmesį, dažnai pratimus darome taip, kaip mums patogu, tačiau ne taip, kaip reikia. Be abejo, reikėtų atsižvelgti į esamą sveikatos būklę, į sudarytas sąlygas sportuoti bei savo galimybes“, – pataria specialistas.
Sportas kartu su mylimuoju – suartina
Sporto medicinos gydytojo teigimu, praktiškai bet kokį užsiėmimą galima atlikti su antra puse. Svarbiausia – gerai sutarti ir justi malonumą sportuojant. „Reikia nepamiršti, kad jei sportuojama vardan sveikatos, tai reikia daryti techniškai taisyklingai. Pavyzdžiui, bėgant nesikalbėti, o atkreipti dėmesį į taisyklingą kvėpavimą. Dabar vis populiaresni aktyvūs užsiėmimai poroms, viena iš naujovių Lietuvoje yra akrojoga, kuri puikiai stiprina viso kūno raumenyną, gerina koordinaciją, pusiausvyrą ir lankstumą. Porai taip pat puikiai tinka įvairaus pobūdžio šokiai. Bet kuris aktyvūs užsiėmimas poroje naudingas ne tik sveikatai, bet ir kaip emocinio ryšio stiprinimas“, – mylimųjų sportą kartu teigimai vertina D. Burakevičius.
Šaltajam metų laikui – žiemos sportas ir tinkama apranga
Tiek slidinėjimas lygumų slidėmis, tiek čiuožinėjimas pačiūžomis, tiek elementarus važinėjimas rogutėmis nuo kalno. „Kartais labai smagu prisiminti prisiminti vaikystę ir suaugusiems sėsti į rogutes. Laipiojimas į slidų kalniuką tikrai pagerins tiek jūsų emocijas, tiek sveikatą. Žiema savo oro sąlygomis Lietuvoje nėra palanki daugeliui sporto šakų, kurios propaguojamos vasarą: futbolas atvirame lauke gali būti pavojingas, taip pat – kontaktinės sporto šakos“, – teigia gydytojas. Visuomet reikia atsižvelgti į aplinkos sąlygas, kurios gali sukelti traumas – vieną dieną žiemą pasportuoti ir po to kelis mėnesius gydytis turbūt nenorėtų niekas.
Pagrindinis aprangos tikslas yra sudaryti komfortiškas sąlygas sportuojant: palaikyti raumenis šiltus, gerai atiduoti sugeneruotą šilumą į aplinką taip apsaugant nuo didelio prakaitavimo, to pasekoje sportuojantis žmogus praranda mažiau mikroelementų, jo „neperpūs“ vėjas. „Dabar laboratorijoje kuriama apranga, kuri turės daugybę indikatorių, perspėsiančių sportininką dėl širdies ritmo sutrikimų, pernelyg gausaus prakaitavimo, parodys atliktą darbą. Apranga yra nuolat tobulinama, tačiau ji niekada nebus tobula, tai yra, apsauganti nuo traumų. Kitaip sakant, ji nebus atsakinga už žmogaus koordinaciją, kurią turime lavinti patys. Dėl nekoordinuotų, netikslių ir neatsargių judesių ir patiriama didžioji traumų dalis“, – apie inovatyvią aprangą pasakoja medikas.
Specialisto teigimu, saugumas sportuojant auga su kiekviena treniruote, jei laikomasi visų teisingų metodinių nurodymų. „Daug sveikų sportininkų saugumo dėlei dėvi įtvarus, tačiau jie daro didelę klaidą, kadangi įtvaro tikslas yra apsaugoti jau pažeistą struktūrą arba struktūrą, kuri turi didelę tikimybę būti sužalota. Profilaktiškai dėvėti įtvarą, jei žmogus sveikas, yra nelogiška, kadangi įtvaras, atlikdamas apsauginę funkciją, tarsi išjungia žmogaus proprioreceptinę sistemą – kontrolė prarandama kai įtvaras nebenaudojamas“, – įtvarų keliamą grėsmę vertina specialistas. Tad svarbiausia atminti, kad sportuojant apranga turi būti komfortiška, nevaržanti judesių, o subjurus orams reikėtų vilkėti daugiasluoksnius audinius.