Jos taip pat siūlo įvairias akcijas ir nuolaidas, pažada, kad skyrybų procesas bus lengvas bei greitas. Tačiau skyrybos niekada nebuvo ir nebus lengvos bei greitos, nors šiuose šūkiuose yra dalis tiesos. Juk kai santuoka tampa našta, ją norisi kuo greičiau nusimesti nuo savo pečių. O ir Lietuvos statistikos departamento duomenys patvirtina, kad skiriasi net kas antra pora.
Tačiau skyrybos – tai sunkus ir ilgas procesas, kurio metu į šipulius sudūžta ne vienas likimas. O dar ir daug kainuoja pinigų bei nervų ląstelių.
SKYRYBŲ PRIEŽASTYS
Kokios priežastys lemia, kad žmonės skiriasi ir kaip suprasti, kada atėjo laikas padėti tašką?
Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vytauto Didžiojo universiteto docentas, psichologas Visvaldas Legkauskas.
„Skyrybas lemia daug priežasčių, kadangi žmonių santykiai yra toks itin sudėtingas mechanizmas, kuriame gali įvykti daug įvairių,meilę žlugdančių dalykų“, - teigia psichologas. - Tačiau dažniausiai nurodomos skyrybų priežastys yra dvi: seksas ir pinigai. Seksas apima ir neištikimybę, ir seksualinį nepasitenkinimą vienas kitu, seksualinių skonių bei apetitų skirtumus.“
Viena iš dažniausiai nurodomų skyrybų priežasčių – neištikimybė, ją lemia keli dalykai. „Vienas iš jų - dalyje visuomenės gajus vaizdinys, kad „žmogus negali gyventi su vienu partneriu ir būti jam ištikimas visą gyvenimą“. Jeigu vyras ar moteris yra užaugęs su tokia nuostata, tai iš principo jis turi tarsi dvigubą sąmonę. Tai reiškia, kad, viena vertus, jis gali labai mylėti savo antrąją pusę, tačiau, kita vertus, jis mano, jog su dideliu kiekiu alkoholio paslydimas yra neišvengiamas. Keista, tačiau tokių žmonių proporcija nėra maža. Ir neištikimybės pateisinimas girtumu yra gana paplitęs“, - teigia psichologas.
ATLEIDIMO ANATOMIJA
Tačiau į klausimą, ar verta atleisti neištikimybę, V. Legkauskas atsako, kad tai yra labai subjektyvus dalykas. „Kai esi jaunas ir tau viskas prieš akis, tada nesi linkęs atleisti, juk aplink pilna alternatyvų. Kai jau yra sukurtas gyvenimas su vaikais ir paskolomis iki gyvos galvos, tai skyrybos yra labai brangus malonumas. O būtent dėl šios priežasties atleisti tampa verta, nes tokiu atveju tai padaryti yra „pigiau“ tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Akivaizdu, kad tai priklauso nuo gyvenimo etapo. O bendros taisyklės, verta ar neverta atleisti, nėra.“
Kaip teigia psichologas, pasitikėjimo susigrąžinimas po neištikimybės yra labai subjektyvus dalykas. „Pasitikėjimas kaip ir, pavyzdžiui, laimingumas, yra daugiau pasirinkimo dalykas. Jei žmogus nori pasitikėti, tai jis ir pasitikės, o jei ne - tai ne. Čia iškyla klausimas, dėl kokių priežasčių jis vienaip ar kitaip pasirenka. Pasitikėjimas, pavyzdžiui, gali būti manipuliacijos priemonė, kontrolei užtikrinti. Jeigu sutuoktinis nepasitiki, jis gali nuolat sekti, tikrinti telefoną, elektroninį paštą ir panašiai. Pats pasitikėjimas nėra dėl kažkokių išorinių priežasčių prarandamas ar įgyjamas, kaip dažnai yra manoma, o labiau pasirinkimo dalykas.“
VISAGALIAI PINIGAI
Dar viena priežastis, kuri dažnai paskatina žengti prie skyrybų slenksčio, - pinigai. „Santykiuose turi sutapti požiūriai į tai, kiek mums tų pinigų reikia, kaip mes juos leidžiame, dalinamės, ką mes esame pasiryžę paaukoti, kad juos uždirbtume. Pinigai kainuoja ir žmonės dažnai jų kainą sužino per vėlai. Juk ne tik daiktai kainuoja pinigus, o ir pinigai kainuoja tam tikrus dalykus.“
Kartais pasitaiko tokių atvejų, kai atrodo ir neištikimybė į šeimos lizdą neįsisuko, ir į pinigus požiūris sutampa, tačiau vis tiek kirba mintis, kad kažkas yra ne taip ir norisi pabėgti nuo santykių. Kaip suprasti, kad atėjo laikas skirtis, nors iš šono viskas atrodo gerai? Psichologas tokiu atveju siūlo pamąstyti, ar gyvenimas yra geresnis su sutuoktiniu, o gal be jo? Jeigu vis dėlto paaiškėja, kad atsakymas - geriau be jo, tada ir yra laikas skirtis. Taip pat iš santykių nieko gero neišeis, jeigu viena pusė nori skirtis, o kita stengiasi išlaikyti šeimą, „nes kovojimas dėl santykių su žmogumi, kurių jis nenori, yra nuoširdi nesąmonė, - teigia psichologas. - Santykiams yra taikoma viena taisyklė ir jokių išimčių ji neturi: santarvei užtikrinti būtina, kad abu partneriai pasakytų „taip“. O partnerystei nutrūkti užtenka dar mažiau - tereikia, kad vienas žmogus pasakytų „ne“, ir tuo viskas pasibaigs.“
KADA PADĖTI TAŠKĄ?
„Gyvenime žmonės dažniausiai skiriasi tada, kai jau yra įsišaknijusi neapykanta, tačiau skirtis reikėtų anksčiau, kai atsiranda abejingumas. Jeigu mes lauksime, kol neapykanta aptemdys mums protą, tai ilgam susigadinsime sau gyvenimus. Abejingumą pastebėti nėra sunku, tačiau pas mus visuomenėje yra įsišaknijęs vaizdinys, kad santuoka iš principo nėra laimingas užsiėmimas ir joje laimės ieškoti nereikia. Visi šie stereotipai atėjo iš tų laikų, kai santuoka būdavo grįsta ne noru, o prievole, ir niekas tada nei laimės, nei meilės santuokoje neieškodavo. O meilė ir laimė yra tik pastarųjų šimto metų reiškinys. Nepamirškime, kad mes - lietuvių tauta, kuri užaugo su tokia literatūra kaip Žemaitės „Marti“ ir panašaus pobūdžio kūriniais, ir tai į mūsų pasąmonę instaliuoja tam tikrą vaizdinį, ko mes galime tikėtis iš santuokos.
Didelė dalis žmonių ypatingos laimės iš santuokos nesitiki, o viliasi tik pakenčiamų santykių. Ir kai sutuoktiniai pradeda jaustis vienas kitam abejingi, jie problemos dar nemato, tai pateisina laikinu atšalimu. O tokiu atveju jau ir reikėtų skirtis“, - teigia V. Legkauskas.
Psichologas teigia, kad kreiptis pagalbos į specialistą, norint išsaugoti santykius, yra verta, „tačiau tai daryti reikėtų pakankamai anksti, kai pradedama jausti, kad partneris jus chroniškai erzina, kai atsiranda nesusišnekėjimas, konfliktai, jausmas, jog į savo antrąją pusę žiūrite nepalankiai, bet dar nėra abejingumo“. O kai atsiranda abejingumas, jau vargu ar pavyks išgelbėti santykius, net ir su specialisto pagalba.
KAIP PRANEŠTI APIE SKYRYBAS?
Dažniausiai sutuoktinių sprendimas skirtis būna abipusis, tačiau reikia kažkuriam pradėti pokalbį. Kaip reikia pasiryžti apie tai pranešti ir kaip tai lengviau padaryti, kaip teigia psichologas, bendros taisyklės nėra. „Tai yra du atskiri klausimai: kaip pasiryžti apie tai pasakyti ir kaip tai pasakyti. Žmonės skiriasi, kai tiesiog kitaip nebegali, tai yra ne pasiryžimo, o labiau atsipalaidavimo sprendimas: baigiam kovoti ir stengtis pakęsti gyvenimą kartu. O tas atvejis, kai gyvena du žmonės ir vienas negali pakęsti santykių, o kitas įsivaizduoja, kad viskas yra idealu, realybėje pasitaiko retai, jis labiau iš filmų pasaulio. Jeigu taip atsitinka, tai tam sutuoktiniui, kuriam atrodo, kad santykiai yra laimingi, reikėtų nueiti ne pas psichologą, o jau pas psichiatrą, nes, matyt, kenčia nuo haliucinacijų. Pats klausimas „kaip pranešti“ realybėje dažniausiai neturi jokio dramatiškumo elemento, du žmonės tiesiog susėda ir nusprendžia, kad atėjo laikas ieškoti laimingesnio gyvenimo.“
O kai viskas jau nuspręsta ir skyrybos įvyko, turi praeiti nemažai laiko, kad gyvenimai vėl tekėtų senąja vaga. V. Legkauskas pataria, kad „pirmiausia reikia nesitikėti tą etapą išgyventi greitai. Žmogaus gyvenimas normalizuojasi tik maždaug po dviejų metų. Tai reiškia, kad tie du metai bus sudarkyto gyvenimo metai. Žmonės dažnai turi visokių receptų, kaip šį laikotarpį išgyventi greičiau ir lengviau, tačiau tie receptai dažnai yra narkotinio pobūdžio. Tai reiškia, kad tik trumpam gali atidėti skausmą, o praėjus tam tikram laiko tarpui, skausmas dažniausiai grįžta su dviguba jėga, todėl gyvenimas gali dar labiau susijaukti. Čia kalbama apie tokius atvejus, kai žmonės bando gydytis širdies žaizdas greitai sukurdami naujus santykius, tačiau jie dažniausiai būna pasmerkti žlugti. Ir kuo ilgiau jie tęsis, tuo skausmingiau žlugs.
Bet kokių ilgalaikių santykių nutraukimas žmogui yra didelis smūgis, ir visai nesvarbu, jis paliko ar buvo paliktas. Maždaug tik po dviejų metų žmogus vėl įgyja galimybę pasitikėti savimi, realistiškai suvokti jį supančią aplinką ir žmones. Tuomet jis gali vėl pradėti kurti naujus santykius, kurie turi galimybę ilgai tęstis. Geriausias būdas išgyventi šiuos porą metų yra užsiimti prasminga veikla, ji dažnai gydo.“
BENDRAVIMAS PO SKYRYBŲ
Nors ir praėjus nemažai laiko nuo skyrybų, buvusio sutuoktinio pamiršti vis tiek nepavyks. Psichologas pastebi: „Tas žmogus kažką reikš visą likusį gyvenimą. Galima pasakyti ir supaprastinai - visi žmonės, su kuriais esate turėję lytinių santykių, kažką reikš visą gyvenimą, gal nelabai daug, bet vis tiek kažką reikš. Todėl aišku, jeigu su žmogumi gyvenote santuokoje ir turite bendrų vaikų, jis visada bus dalis jūsų. Dažnai tokie santykiai tampa dalykiški, tačiau tikėtis likti draugais yra labai naivus užsiėmimas".
KIEK KAINUOJA?
Skyrybų kaina Lietuvoje paprastai svyruoja nuo 100 litų iki 300 litų, tačiau pasitaiko atvejų, kada kaina išauga iki 5 tūkst. ar net 10 tūkst. litų, tai priklauso nuo situacijos, jei sutuoktiniai niekaip negali susitarti ir paskelbia karą vienas kitam, tada kaina ženkliai padidėja.
Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2013 Lietuvoje išsiskyrė beveik dešimt tūkstančių porų (9 974), tai yra beveik keturiais šimtais mažiau nei 2012 metais, nors šis skaičius sumažėjo, tačiau skyrybų mastas vis tiek išlieka gana didelis. Įdomu tai, kad išsiskiria beveik kas antra pora, lyginant su santuokų skaičiumi. Taip pat didžioji dalis iširusių santuokų buvo pirmosios, o daugiausia išsiskyrusių porų yra 30–34 amžiaus grupėje.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių susitarimu, dėl vieno (ar abiejų) sutuoktinių kaltės ar vieno iš sutuoktinių prašymu, tačiau tam turi būti atitinkamos sąlygos, kurias reikia įrodyti teismui.