Šiuo metu makšties infekcijos yra diagnozuojamos ir gydomos neatsižvelgiant į individualią moters mikroflorą, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad turėtų būti kitaip.
„Tai keičia vaginozės (bakterinės makšties infekcijos) diagnozavimą, gydymą ir prevenciją, – sakė Ročesterio universiteto medicinos centro mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Stephen Dewhurst. – Dėl šios priežasties vaginozę nustatyti bus sunkiau. Jei makšties bakterijos bėgant laikui kinta, kaip galime būti tikri, kad tai tikrai vaginozė?“
Tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „Science Translational Medicine“.
Daugiau apie vaginozę skaitykite ČIA.
„Iki šiol manyta, kad visų moterų mikroflora yra daugmaž vienoda, todėl gydytojai joms skyrė vienodą gydymą,“ – sakė tyrimo autorius, Merilendo medicinos mokyklos mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Jacques Ravel. Vaginozė paprastai gydoma antibiotikais. „Dabar žinome, kodėl kai kurioms moterims gydymas padeda, o kai kurioms – ne“, - sakė jis.
Tų pačių tyrėjų anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad makštyje gyvena 5 pagrindinės mikrobų grupės. Bakterijų balansas saugo moterį nuo infekcijų, tarp jų ir lytiniu būdu plintančių ligų.
Tačiau bakterinė vaginozė – kai vienos rūšies bakterijos ima dominuoti – yra labai dažna liga.
J. Ravel ir kolegos keturis mėnesius du kartus per savaitę ėmė makšties bakterijų tepinėlius iš 32 sveikų reprodukcinio amžiaus moterų ir juos analizavo naudodami genomines technologijas.
Ir šį kartą tyrėjai aptiko penkias pagrindines bakterijų grupes. Vienų moterų mikrofloros sparčiai keisdavosi, kitų išliko stabilios.
Kai kurių moterų makštyse esančios bakterijos leido įtarti bakterinę vaginozę, nors moterys buvo sveikos ir nesiskundė jokiais simptomais.
„Tai keičia mūsų supratimą, kas yra normali makšties mikroflora“, - sakė J Dewhurst.
Pokyčiai bakterijų grupėse vyko priklausomai nuo estrogenų lygių skirtingomis menstruacinio ciklo dienomis, moters makštyje esančių specifinių bakterijų sudėties ir seksualinio aktyvumo.
Taip pat labai tikėtina, kad mikroflora priklauso ir nuo moters mitybos bei gyvenamosios aplinkos.
Autoriai mano, kad moterys, kurių makšties mikrofloros reguliariai keičiasi, gali būti labiau linkusios į infekcijas.
„Bakterinė vaginozė yra siejama su ŽIV perdavimu ir kitomis lytiniu būdu plintančiomis (LPL) ligomis, todėl ji yra potencialiai didelis rizikos veiksnys susirgti LPL“, - sakė J. Dewhurst.
Jei paaiškėtų, kad egzistuoja „nauja normali“ makšties mikroflora, galbūt sumažėtų antibiotikų vartojimas, sakė autoriai.
Jie taip pat teigė, kad makšties bakterijos gali turėti įtakos nėštumui ir vaisingumui. Vaginos ir vyro spermos mikrofloros sudėtis gali reikšti, kad moteris yra vaisinga su vienu vyru, ir nevaisinga su kitu.
„Turime pakeisti požiūrį į moters sveikatą, ligų diagnozavimą ir gydymą“, - sakė J. Ravel.